Būkime atidesni

Eidamas Vilniaus gatvėmis galėčiau nematyti, nepastebėti, kaip viena po kitos dingsta atminimo lentos įžymiems Lietuvos meno kūrėjams ir atlikėjams. Ir negalvoti, kas dėl to turėtų susirūpinti? Galėčiau nutylėti ir tai, kad knygose tiesiog veši klaidos, ir jos, pasitikint, kad tai tikslios žinios, persimeta į naujus leidinius. Dar prieš Kalėdas išėjo mano parengtas "2003 metų muzikos kalendorius", jau tryliktas, kasmetinis. Sulaukiau gražių atsiliepimų. Iš Čikagos parašė chorvedys, vargonininkas ir kompozitorius Faustas Strolia, išdėstydamas savo santykį su "Kalendoriuje" minimais muzikais, su kuriais jam teko bendrauti. Fantastiškas laiškas! Paskambino ir žinomas vilnietis dirigentas Česlovas Radžiūnas, prisipažindamas, kad jam šįmet bus tik 48-eri, o ne 50 metų! Ir čia pat pasiteiravo, ar aš šias žinias ėmiau iš Boleslovo Zubricko knygų? Tikrai taip. Ir 1984 metais "Vagos" leidyklos išleistoje Boleslovo Zubricko 280 puslapių knygoje "Tarybų Lietuvos chorvedžiai" (redakcinė komisija: Lionginas Abarius, Povilas Gylys ir Rimtautas Kašponis), ir 1999 metais Lietuvos liaudies kultūros centro išleistame to paties autoriaus 768 puslapių enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (recenzentas Rolandas Aidukas), kuriais rėmiausi, aiškiai parašyta, kad Česlovas Radžiūnas gimė 1953.VII.26. Bet pats Č.Radžiūnas patikslino, kad jis gimęs 1955 metais. Vadinasi, visai to nenorėdamas, pasendinau jį 2 metais, dėl to labai apgailestauju ir atsiprašau (maloniau yra, kai žmogų gali pajauninti!). Spausdintas žodis išskrido, ir jo jau niekas nebesugrąžins, gali būti ir taip, kad juo ateityje naudosis ne vienas muzikas, muzikos tyrinėtojas ar populiarintojas.

Bet štai gerus pinigus sumokėjau už Kultūros, filosofijos ir meno instituto parengtą 496 puslapių "Lietuvių teatro istorijos" antrąją knygą (1935-1940), išleistą pagal Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą. Kibau į mane dominančius operos ir baleto, repertuaro, dirigentų, operos solistų, baleto artistų puslapius. Deja, nusivyliau. Beveik visur dvelkia mėgėjiškas aprašinėjimas, būdingas Lietuvos dienraščiams. Tokiam solidžiam leidiniui netiktų ir užsienio muzikų pavardes ar kūrinių pavadinimus rašyti netaisyklingai. Pavyzdžiui, 212 p. išspausdinta, kad buvo pastatyta Antono Dvořako opera, turėtų būti Antonino Dvořáko (beje, pavardžių rodyklėje vardas jau tiksliai parašytas), išspausdinta P.Bening, o turėtų būti Franz Bening, Isaj Dobroven = Isaj Dobrovein, Drangelienė-Darlys (Bernotaitė), Barbora = Drangelienė-Darlys (Bernotaitė, Bronė), Barbara, Faure, Gabriel = Fauré, Gabriel, Kačanauskas, Antanas = Kačanauskas, Aleksandras, Rainis, Janis = Rainis, Jānis, Stupelis, Juozas = Stupelis, Joselis, Sudrabkalns, Janis = Sudrabkalns Jānis, Vītols Jazep = Vītols, Jāzeps ir taip toliau. Visur rašoma "Šecherezada", o juk yra "Šecherazada". Be to, maniau, kad 2001 metais išleistoje kompaktinėje plokštelėje "Lietuvių kompozitorių kvartetinė muzika" įsivėlė tik korektūros klaida, jog Juozas Pakalnis "gimė Veseliškių kaime, netoli Linkuvos". Kada tokį kaimo pavadinimą perskaičiau ir "Lietuvių teatro istorijos" antrojoje knygoje (p. 416.), nuomonę pakeičiau. Tai jau nebe korektūros klaida. Čia galiu patikslinti, kad J.Pakalnis gimė Veselkiškių kaime. Be to, reikėtų įsidėmėti, kad 1939 metais buvo pastatyta M.Petrausko-J.Dambrausko opera "Eglė", o ne "Eglė žalčių karalienė" (p. 211, 224). Operą "Eglė žalčių karalienė" sukūrė tik M.Petrauskas (operos "Eglė" atsiradimo istorija gana plačiai aprašyta Vytauto Dambrausko knygoje "Kompozitorius Jonas Dambrauskas", Kaunas, 2002). Beje, galėčiau ginčytis ir dėl šios "Lietuvių teatro istorijos" priedų, kodėl tarp dirigentų pamiršti J.Dambrauskas, dirigavęs keturiolika M.Petrausko-J.Dambrausko operos "Eglė" spektaklių, R.R.Stenderis, dirigavęs daug baletų, kodėl išskirti tik operas dirigavusieji? O dainininkų ir jų vardų bei pavardžių rašyba! Juzė Augaitytė-Santvarienė (p. 419)! Buvo galima susipažinti su jos atsiminimais "Devynios dešimtys pavasarių", kurie buvo išspausdinti "Muzikos baruose" (1995, Nr.23-24 - 1996, Nr.1, 2, 3). Ten ji - Juozė (Juozefa) Agata Augaitytė-Tamašauskas! Elena Kalvaitytė-Morkūnienė, Velbasienė išeivijoje žinoma kaip Alė Kalvaitytė-Velbasienė. Jei jau rašoma Antanas Kučingis (Kučinskas), Aleksandras Kutkus (Kutkauskas), Ipolitas Nauragis (Nagrodskis), tai reikėtų pažymėti, kad ir Stasys Santvaras (Zaleckis)… Keista, kad L.Delibes`o operos "Lakmė" Nilakantos vaidmuo vadinamas Mikalanta (p. 429, 442).

Paskubomis pervertus "Lietuvių teatro istorijos" antrąją knygą, nenudžiugino ir daugelio nuotraukų kokybė. Pirmosios knygos, išleistos 2000 metais, nuotraukų kokybė geresnė. Beje, ir ten klaidelių yra, tiesa, mažiau. Antrosios knygos ir pavardžių rodyklė netiksli.

Taigi galėjau visa tai nutylėti - visiems būtų ramesnis ir malonesnis gyvenimas. Bet tai juk leidinys ne vienai dienai!

Rašydamas prisiminiau muzikos publicistą Julių Finkelšteiną, gyvenantį Izraelyje, retkarčiais atsiunčiantį panašių "šedevrų" rinkinėlį, iš kurio galima pasimokyti (jis rašo, kad solisto Šulgino vardas yra ne Chanonas (p. 222, 444, 492, bet Hanonas), ir JAV gyvenantį muziką Vytautą Strolią, kuris spaudoje paskelbė ne vieną istoriją, kaip klaidos plinta ir dauginasi. Apie tai jis užsiminė ir 1993.XI.24 mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje skaitytame pranešime (išspausdinta 1994 m. "Muzikos žiniose")…

Tiesiog būkime atidesni.