Bronius Žalys (1921-09-08 – 2007-04-30)

Lietuvos rašytojų sąjunga praneša, kad, eidamas 86-uosius metus, Vilniuje mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys – poetas Bronius Žalys.

B. Žalys gimė 1921 m. rugsėjo 8 d. Gaigalių kaime (Šimonių vals., Panevėžio aps.). 1944-aisiais pasitraukė į Norvegiją, vėliau kurį laiką gyveno Vokietijoje ir Belgijoje, o 1949 m. emigravo į Australiją, dirbo ūkinius darbus, o nuo 1967 m. − valdininku Australijos telekomunikacijų tarnybos Finansų departamente. 1986–1990 m. Bronius Žalys – Australijos lietuvių bendruomenės savaitraščio „Mūsų pastogė“ darbuotojas, 1990–1999 m. savaitraščio redaktorius. 2000-aisiais grįžo į Lietuvą.

1945–1947 m. B. Žalys dirbo Fuldoje (Vokietija) ėjusio savaitraščio „Mūsų viltis“, biuletenio „Šiandien“, mėnraščio „Tėviškės aidas“, žurnalo „Pėdsakai“ redakcijose. 1947–1949 m., gyvendamas Belgijoje, bendradarbiavo su „Gimtosios šalies“ laikraščiu. 1954–1969 m. leido Australijos lietuvių skautų mėnesinį laikraštį „Pėdsekys“, 1977–1988 m.− „Tėvynės židinį“. Nuo 1965-ųjų buvo išeivijos lietuvių žurnalistų sąjungos narys.

B. Žalys buvo aktyvus Australijos lietuvių skautų sąjungos narys, parašė ir išleido nemaža leidinių skautams − „Skautų vyčių vadovui“ (1967), „Vyresniosios skautės“ (1970), „Mūsų dainos“ (1968), „Lietuviai skautai Australijoje“ (1972), “LSS Australijos rajonas“ (1987). Už nuopelnus apdovanotas Australijos lietuvių skautų sąjungos ordinais: „Padėkos“ (1959), „Lelijos“ (1961), „Padėkos“ (1972), „Geležinio vilko“ (1982). Apie 20 metų vadovavo Lietuvių katalikų kultūros draugijos įkurtam Sidnėjaus lietuvių archyvui.

B. Žalys kūrybą spausdino įvairiuose rinkiniuose: „Australijos lietuvių metraštis“ (1961), „Plunksna ir žodis“ (1966), „Terra Australis“ (1972), „Tretieji vainikai“ (1974), „Po Pietų kryžiumi“ (1990). Parašė knygas: „Apie žmones, žemę ir vėjus“ (1983), „Laiko pėdomis“ (1984), „Skrido sakalas už jūrų marių...“ (1999), „Būrė laimę laumės“ (2002).

Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.