Breigelio studija

Prancūzų kultūrologas, poetas Claude-Henri Rocquet (Klodas Anri Rokė) ėmėsi nedėkingo, bet viliojamo užmojo. Jo "Breigelis, arba Sapnų studija" - knyga, kurioje persipina imaginacija ir enciklopediškumas. Tai sunkiai nusakomo žanro veikalas, istorinė-kultūrologinė-poetinė garsiojo dailininko gyvenimo ir asmens rekonstrukcija. Į Breigelio, apie kurio gyvenimą žinoma taip pat mažai kaip ir apie Šekspyrą, paveikslus knygos autorius žvelgia kaip į savotišką dienoraštį - sapnų dienoraštį, kurį sklaido pasitelkęs nuojautą ir poetinius gebėjimus. Vientisumo ar itin išmoningo intrigos mezgimo iš tokio pobūdžio sumanymo vargu ar dera tikėtis. Rocguet įsijautimas į Breigelio kūrinius kartais atrodo lyg mediumo transas - tarsi ekstrasensiškas "jungimasis" prie paveiksle užkoduotos informacijos. Bet užtat atpalaiduotos fantazijos šuorai teškia tikros poezijos purslų. Pagautas įkvėpimo autorius tariasi permanęs slaptingąjį žmogaus būties audinį.

Su žavia ir pagarbą keliančia erudito aistra Rocquet atkuria Breigelio gyvenamojo meto aplinką ir meną, iš kruopščiai sulasiotų smulkmenų sukūręs kuo plačiausią, iškalbų kontekstą. Pasivaikščiojimai vaizduotės lankose pateikiami plastiškais vaizdais, slenkančiais vienas per kitą; paveikslų kaip itin sudėtingų ir talpių sociokultūrinių-psichinių darinių tyrinėjimas; makabriškų religinių nesantaikų krečiamo laiko, ženklinamo beprotybės ir mirties triumfo, pulsas... Visa tai sutelkta į intuityvų, vizionierišką, mažumėlę hipnotinį konglomeratą, atskleidžiantį spalvingą kaip vaivorykštė ir audringą pasaulį, kuriame gyveno ir kūrė viena paslaptingiausių, netgi mistinių dailės asmenybių - XVI a. Nyderlandų tapytojas ir grafikas Piteris Breigelis.

Gražus, sklandus Vitos Malinauskienės vertimas.