Lietuvos rašytojų sąjunga su didžiu liūdesiu praneša, kad eidama 85-uosius metus rugsėjo 21 d. po sunkios ligos mirė rašytoja, vertėja, aktorė, režisierė Birutė Pūkelevičiūtė.
Birutė Pūkelevičiūtė gimė 1923 metų rugpjūčio 12 dieną Kaune. 1941-aisiais baigė gimnaziją Kaune, taip pat lankė dramos studiją bei mokėsi Kauno konservatorijoje. 1941–1944 m. studijavo VDU germanistiką ir žurnalistiką. 1944-aisiais pasitraukė iš Lietuvos. 1948 m. apsigyveno Kanadoje, 1965-aisiais persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, Deitone, Floridoje. 1998 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1998 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
B. Pūkelevičiūtė vaidino Kauno jaunimo teatre, Augsburgo lietuvių dramos teatre Vokietijoje, su kitais Monrealyje suorganizavo lietuvių dramos sambūrį. 1957 m. scenai pritaikė ir režisavo K. Borutos „Baltaragio malūną“, 1958 m. pastatė B. Sruogos „Milžino paunksmę“, paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. B. Pūkelevičiūtė debiutavo eilėraščių knyga „Metūgės“ (1952). Rašytoja išleido romanus „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982), apsakymų bei apybraižų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982), poemų knygą „Atradimo ruduo“ (1990).
Rašytojos kūryba atspindi lietuvių išeivijos gyvenimo kasdienybę, prisitaikymo prie svetimų miestų, gamtovaizdžių, visuomenių malonumus ir kartėlius. Prozoje retrospektyviai grįžtama į Lietuvą, prisiminimai, dienoraščio nuotrupos – poetiškiausia ir stilistiškai turtingiausia B. Pūkelevičiūtės kūrybos dalis. Rašytoja parašė eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973), „Kalėdų dovana“ (1973), „Peliukai ir plaštakės“ (1973), „Klementina ir Valentina“ (1974), „Skraidantis paršiukas“ (1974), straipsnių apie išeivijos teatrą bei literatūros klausimais.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į kultūrinį nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, dalyvavo įvairiuose susitikimuose su skaitytojais. B. Pūkelevičiūtė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
B. Pūkelevičiūtės kūryba, nepraradusi aktualumo ir išliekamosios vertės, iš naujo leidžiama Lietuvoje ir džiugina naujas skaitytojų kartas.
LRS valdyba
