Rašyk
Eilės (72134)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





„Bajorų“ – ne tik bajorams

2007-12-15
„Bajorų“ – ne tik bajorams

„Antradienį (lapkričio 20 d. – aut. past.) Juozas (Erlickas) pristato savo knygą“, – ši žinia ėjo iš lūpų į lūpas gatvėse, skveruose, kavinėse, troleibusuose ir kitose žmoningose vietose. „Lietuvių literatūros veikėjui“, kaip jį taikliai apibūdino vienas interneto dienraštis, ir jo knygai abejingųjų neliko, nors šis „gyvojo klasiko“ kūrinys – Juozas Erlickas neretai apibūdinamas ir taip, – jau keturioliktas, o skaičius 14 anaiptol nėra toks įspūdingas kaip 13, 33 ar 69. Kad ir kaip ten būtų, susidomėjimas renginiu buvo didžiulis – ankštoje Vilniaus mažojo teatro salėje nebūtų atsiradę vietos nei musei nutūpti. Žiūrovai norėjo matyti „Bajorų“ autorių, klausytis jo, gėrėtis juo ir atlikti kitus ritualus, be kurių neįmanoma išsiversti, kai atsiduri taip arti Antžmogio.

Dideliam žiūrovų nusivylimui, pakilus uždangai scenoje Klasiko jie neišvydo. Ten prie stalelio su žvakėmis sėdėjo istorkas Alfredas Bumblauskas bei aktorius Vytautas Balsys. Pastarasis, vietoj negalėjusio atvykti poeto Kęstučio Navako, perskaitė susirinkusiesiems šmaikščią J. Erlicko naudojimo instrukciją. Joje teigiama, jog „pirmiausia nuo Erlicko reikia skudurėliu nuvalyti dulkes, o jau paskui įjungti“. Tuo tarpu istorikas A. Bumblauskas nepatingėjo aptarti J. Erlicko knygos istoriniu, geopolitiniu, kultūriniu ir visais kitais įmanomais požiūriais. Šitaip įspūdingai žiūrovų minia buvo parengta Klasiko pasirodymui.

O pasirodęs Autorius pasiūlė žiūrovams skirstytis namo. Žiūrovai buvo taip sugluminti, kad jiems net nepavyko suvokti tokio primygtinio Klasiko raginimo, todėl, suprantama, visi jie liko savo vietose. Pirmąsyk susidūręs su tokiu publikos neklusnumu, J. Erlickas pabandė visus išvaikyti: „Labai norėjau jums ką nors paskaityti iš savo knygos, bet prisiminiau jos specifinį poveikį: kartą pradėjęs, nebegali sustoti. Ir šiaip, žodžiais neišreikši to, kas čia parašyta“, – rėžė Klasikas ir ėmė dainuoti, padedamas fortepijonu grojančio Daumanto Slipkaus. Prasidėjo koncertas, skirtas „Lietuvos laimėms ir nelaimėms apžvelgti“.

J. Erlickas žiūrovams ir klausytojams padainavo graudžiai juokingų dainelių apie paprastus Lietuvos žmones ir papasakojo daug istorijų apie Lietuvoje vykstančius reiškinius. Trumpai drūtai, kliuvo visiems, nors pats Klasikas stengėsi nesureikšminti nei savo skelbiamų Tiesų, nei dainavimo: „Scenoje bliaunu, nors ir šūdas gaunas“.

Nusiplūkęs bekoncertuodamas „Bajorų“ Autorius padarė pauzę ir visiems liepė eiti pirkti savo knygų. Slapčia įtardami, kad už knygą gautuosius pinigus Klasikas norės išleisti to paties pavadinimo gėrimui, ir tikriausiai suvokdami, kad be šio gėrimo didysis Klasikas Juozas Erlickas gali tapti paprasčiausiu Juozu iš Fabijoniškių, žiūrovai klusniai puolė vykdyti nurodymo. „O mano pasirodymo pabaigoje jūsų laukia siurprizas – visi galėsite eiti namo“, – klausytojus pradžiugino J. Erlickas.



Andrius Jakučiūnas
 

Rašytojai

 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą