Apdovanoti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

Vasario 15 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus įteikė apdovanojimus 2002 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatams: skulptoriui Robertui Antiniui, violončelininkui Davidui Geringui, kompozitoriui Jurgiui Juozapaičiui, dailininkui Arvydui Každailiui, teatro režisieriui Oskarui Koršunovui, rašytojams Jonui Mikelinskui ir Kornelijui Plateliui, kino režisieriui Audriui Stoniui, saksofonininkui Petrui Vyšniauskui. Laureatus pasveikino Nacionalinių premijų komiteto pirmininkas Sigitas Geda ir LR kultūros ministrė Roma Dovydėnienė. Iš laureatų kalbėjo Robertas Antinis, Davidas Geringas, Arvydas Každailis ir Jonas Mikelinskas. Štai ką pasakė Robertas Antinis:
Šiandieną norėčiau prisipažinti savo abejones. Pasakyti apie saldųjį "iki"- nuolatinį ir geidžiamą. Ir nesulaukiamą "po".
Kai paliečiu rankomis molį, jaučiu, kaip jisai šyla, gundo. Tarytum dangus su paskendusiais žvilgsniais - nepasiektas. Molis - virstantis dulkėm, sumišęs su tyla ir laiku - laukiantis.
Aš - tarytum vagis, noriu pavogti molyje tai, kas paslėpta.
Tarytum Siamo dvynys - molis ar aš.
Tarytum atradėjas, nežinantis, ko ieško.
Lyg koks ekshibicionistas - apsinuoginantis, bet nežinantis, ar bus pastebėtas.
Lyg bailys, bijantis nepažįstamojo.
Lyg nusidėjėlis, neradęs aukos.
Lyg nešvankuolis, plūstantis kurčiąjį.
Lyg apsišaukėlis, dar netaręs nė vieno žodžio ir neradęs to, kas juo patikėtų .
Kartais atsitokėju molio baksnojamas, minkomas, glostomas - gundomas. Molis sėlina į mane. Suradęs - tyčiojasi. Nesuvokiu, jis ar aš būsiu teisuolis, kuris iš mūsų bus matomas, kuris nepastebėtas.
Tačiau žinau: praeivis - tikrasis nesurastos skulptūros atradėjas, niekad nepasiekto ir nesukurto liudininkas, priglundantis prie jos; galintis girdėti tai, ko nežino pats kūrėjas.
Ir galimybė tampa esatim.
Nepastebėtas tampa apčiuopiamas.
Kūrėjo suvaržytas - nevaldomas.
Abejonė - stabtelėjimu, reiškiančiu atradimą.
Pauzė tarp manęs ir praeivio.