Kalbėdami apie rašytoją Miką Waltari, suomiai juokauja, kad sunku netapti žymiausiu šalies rašytoju, jei esi parašęs virš 80 romanų ir pjesių, o taip pat novelių, apsakymų ir poezijos rinkinių. Tik nacionalinis Suomijos epas, Kalevala, gali varžytis su M. Waltari dėl žinomiausio literatūrinio suomių vardo.
Šiais metais skaitantis pasaulis švenčia šio žymaus rašytojo 100 - ąsias gimimo metines. Gruodžio 9 d. „Antras antradienis“ pristatys iškiliausius rašytojo Mikos Waltari (1908 - 1979) kūrinius, išleistus lietuvių kalba, jo kūrybos sąsajas su Lietuva ir išskirtinius asmenybės bruožus.
Kartu su M. Waltari romanų vertėja Aida Krilavičiene ieškosime, kur slypi šio rašytojo kūrybos populiarumo fenomenas. A. Krilavičienė į lietuvių kalbą yra išvertusi žymiausius rašytojo kūrinius „Sinuhę egiptietį“, „Mikaelį klajūną“, „Mirties angelą“, „Turmsą nemirtingąjį“ ir kitus. 2006 m. už M. Waltari romano „Mikaelis klajūnas“ vertimą į lietuvių kalbą A. Krilavičienė buvo pripažinta geriausia Lietuvos vertėja.
„Žymiausias Waltari romanas „Sinuhė egiptietis“ tarp populiariausių knygų JAV išsilaikė net dvejus metus, o kelios šiemetinės apklausos Suomijoje parodė, jog tai viena mylimiausių suomių knygų“, - sako A. Krilavičienė. „Įdomiausia tai, jog M. Waltari niekuomet nesilankė Egipte, bet sugebėjo įsigyventi į krašto kultūrą ir detaliai apsakyti nematytas vietas. Egiptologai negalėjo nesistebėti, jog knygoje nebuvo nei vienos archeologinės klaidos“.
Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininkas, dėstytojas ir vertėjas Stasys Skrodenis, kuris į lietuvių kalbą išvertė M. Waltari knygą „Tiesa apie Estiją, Latviją ir Lietuvą“. Waltari šioje knygoje norėjo suomiams atskleisti tiesą apie trijų Baltijos valstybių okupaciją 1940 m. „Tai publicistinis kūrinys, paremtas gyvais istoriniais faktais, paimtais iš paskelbtų šaltinių bei žmonių pasakojimų“, - teigia S. Skrodenis.
Įdomus sutapimas, jog šiuo metu Lietuvoje gyvena tolimas rašytojo giminaitis Mikko Waltari. Jis mielai sutiko dalyvauti renginyje ir pasidalinti prisiminimais apie garsųjį savo giminės atstovą.
Rašytojas M. Waltari gimė 1908 m. Suomijos sostinėje Helsinkyje. Rašytojo tėvas, liuteronų pastorius ir mokytojas, mirė kai jam tebuvo penkeri. Būdamas vaikas Waltari matė suomių pilietinį karą. Motinos pageidavimu rašytojas studijavo teologiją Helsinkio universitete, bet po kiek laiko, nepaisydamas giminaičių protestų, pakeitė studijas į filosofiją, estetiką ir literatūrą.
Baigęs universitetą, 1930–1940 metais rašytojas dirbo žurnalistu ir literatūros kritiku keliuose žurnaluose ir laikraščiuose. Daug keliavo, rašė kelionių apybraižas. Po karo Waltari susidomėjo istorine tematika. 1945 m. buvo išleistas pirmasis „Sinuhės egiptiečio“ leidimas. Šis ir kiti istoriniai romanai atnešė rašytojui pasaulinę šlovę. M. Waltari mirė 1979 m.
Prašome atkreipti dėmesį, kad vietų skaičius yra ribotas, vietų rezervacija nevykdoma. Renginys vyks lietuvių kalba, įėjimas nemokamas.
Renginio vieta – Šiaurės ministrų tarybos biuras, Didžioji g. 5, Vilnius; laikas – gruodžio 9 d. 18.00 val.
