Antanas Baranauskas Maskvoje

Į Rytus dabar vykstama kur kas rečiau nei į Vakarus - tik dėl labai svarbių priežasčių, prispyrus verslo reikalams ar į kokį mokslo, kultūros renginį. Gruodžio viduryje išsiruošusiems į Maskvą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojams Kostui Aleksynui, Ramučiui Karmalavičiui ir Almai Lapinskienei ta svarbi priežastis buvo Antano Baranausko mirties 100-ųjų metinių paminėjimas. Jį surengė Lietuvos Respublikos atstovybė, Rusijos MA Slavistikos institutas bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Memorialinis vakaras-konferencija jaukiuose ir gražiuose Jurgio Baltrušaičio namuose prasidėjo blausią gruodžio 16 dienos popietę. Salę puošė A.Baranausko portretas, jo kūrinių faksimilės ir iš Instituto fondų atsivežta poeto raštų, knygų, "Anykščių šilelio" leidimų ir vertimų parodėlė.

Šiltu žodžiu renginį pradėjo jo iniciatorius - Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis. Po jo kalbėjo žymiausias Maskvos baltistas Vladimiras Toporovas. Jis išsakė įdomių minčių, subtilių įžvalgų apie "Anykščių šilelio" prasmes. Poeto kuriamas miškas esąs tarsi Rojaus giria, tarsi universumas, kaip atskiras pasaulis, gyvenąs pats savyje. Įvairių sričių mokslininkams linkstant naujai suvokti Žemę, jos vietą Visatoje remiantis ne tik fizikos dėsniais, bet ir įvairiausių kultūrų tradicijomis, "Anykščių šilelio" reikšmė tolydžio didėjanti.

Šių eilučių autorė pranešime "Antanas Baranauskas - prieštaringos sielos poetas" išdėstė pagrindinius poeto gyvenimo ir kūrybos etapus, akcentuodama svarbiausius likimo lūžius, skaudžiausias ir lemtingiausias dvasios kolizijas.

Ramutis Karmalavičius savo pranešime "Antano Baranausko kūrybos vertinimo aspektai lietuvių literatūrologijoje" siekė išryškinti problemines, per šimtmetį susiklosčiusias poeto asmenybės ir kūrybos vertinimo tendencijas. Jam ypač rūpėjo klausimas, ar A.Baranauskas patenka į šiuolaikinį vertybių perrikiavimo kontekstą. Todėl buvo kalbama apie XX a. pirmosios pusės bei vėlesnių laikotarpių kontroversijas, nevengta poleminių akcentų ir dėl klasiko talento, ir dėl jo kūrinių priskyrimo romantizmui.

Kosto Aleksyno pranešime "Antanas Baranauskas ir tautosaka" aptarta, kaip A.Baranauskas vertino tautosaką kultūriniu bei moksliniu aspektu ir kodėl jis pelnė vietą tarp iškiliųjų tautosakos rinkėjų. Kartu pažvelgta į veiksnius, lėmusius, kad nemaža dalis poeto sukurtų eilėraščių virto pamėgtomis liaudies dainomis.

Jurijaus Labyncevo ir Larisos Ščavinskajos pranešimas "Seinai ir Seinų apylinkės Antano Baranausko vyskupavimo metu" buvo skirtas A.Baranausko paskutinių gyvenimo metų (1897-1902) veiklos istorinio kultūrinio konteksto analizei.