Spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūros salėje Prezidentas Valdas Adamkus įteikė poetui Vladui Braziūnui ir mokslininkei Nijolei Laurinkienei šių metų Taraso Ševčenkos fondo premijas.
Šis fondas įsteigtas 1999 m. birželio mėn. LR Prezidentūros iniciatyva Lietuvos ir Ukrainos kultūros ryšiams paremti. 1999-aisiais fondo premiją gavo lietuvių literatūros vertėjas, žinomas ukrainiečių poetas Dmytro Čerednyčenka, 2000-aisiais - žinomas lietuvių poetas, talentingas ukrainiečių poezijos vertėjas Jonas Strielkūnas. Tai susirinkusiems priminė Taraso Ševčenkos fondo valdybos pirmininkas Algirdas Kumža, ypač pabrėždamas meninių vertimų ir mokslinių tyrinėjimų svarbą stiprinant tarpvalstybinius ryšius.
Ukrainiečių literatūra V.Braziūnas susidomėjo prieš gerą dešimtmetį. Važiuodamas 1991 m. pavasarį į Kijevą, į Ukrainos rašytojų suvažiavimą atstovauti Lietuvos rašytojų sąjungai, vežė savo išverstą ukrainiečių rašytojo Jurijaus Ščerbako apysaką "Černobylis" (1990, "Vyturio" leidykla). Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių periodikoje paskelbta V.Braziūno straipsnių apie ukrainiečių literatūrą, tarp kurių verta išskirti vieną publikaciją, motyvuojančią ukrainiečių poezijos antologijos leidimo lietuvių kalba būtinybę.
Ši idėja jau įgyvendinama naujais V.Braziūno vertimais. Tai - talentingiausių XX a. ukrainiečių išeivių ir disidentų kūryba.
Ukrainiečių ir ukrainistų organizacijos Lietuvoje rengia Ukrainiečių poezijos pavasarius. Ta proga Lietuvos periodikoje spausdinami V.Braziūno vertimai. Šių metų Ukrainiečių poezijos pavasariui Vladas Braziūnas išvertė XVII a. pradžios ukrainiečių filosofinės ir herbinės poezijos.
Habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Nijolės Laurinkienės studijos gerai žinomos filologams, tautosakininkams ne tik Lietuvoje, – ji nagrinėja bendras Europos tautoms archajiškiausias kalendorines dainas. Daug prasmingų lietuvių ir slavų (tame tarpe ir ukrainiečių) senosios poezijos paralelių randame jos studijoje "Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose" (Vilnius, 1990). Savo darbe autorė remiasi ir garsiais ukrainiečių tyrinėtojais – A.Potebnia, A.Dejumi, bet daugiausia – tarptautiniu mastu pripažinto slavisto, folkloristo Jakovo Golovackio (1814-1888) dainų užrašais. Dvidešimt metų (nuo 1868 m. iki mirties) jis gyveno Vilniuje, vadovavo Vilniaus archeografinei komisijai, aktyviai dalyvavo Vilniaus miesto ir krašto kultūriniame gyvenime. Vilniuje jis parengė savo garsųjį ukrainiečių dainų rinkinį, kurį neretai cituoja N.Laurinkienė. Gražiai nuskambėjo LR Prezidentūroje N.Laurinkienės skaitoma ukrainiečių kalėdinė daina apie jovarą…
Lapkričio 16 d. Lietuvos ukrainiečiai pasikvietė šių metų Taraso Ševčenkos fondo laureatus į žurnalisto Viktoro Černyšuko televizijos laidą "Trembitos forumas" pasidalinti prie apskrito stalo mintimis apie ukrainiečių kultūros paveldą Lietuvoje, Lietuvos ukrainiečių švietimą, tautinės tapatybės išlaikymą. V.Braziūnas priminė, kad lietuvių po visą pasaulį yra pasklidę apie milijoną, tačiau jų dvasinę pusiausvyrą saugojo gimtoji kalba, kultūra.
Jonas Strielkūnas ir Vladas Braziūnas – Lietuvos ukrainistų asociacijos nariai nuo pat jos įsteigimo – 1992 metų. Taigi laureatų darbai gražiai puošia ir šios organizacijos veiklos pirmąjį dešimtmetį.
