Lyrinis  a š  tarp eilučių ir jose. Eventail gyvena knygose ir jos gyvena Eventail. Lyrinio  a š  per akis gyvenime :)

Kodėl gi pats neparašai, kad sprogtų dūšia? Kad kitur sprogsta, nejusti čia. Vadinasi, iki Černobylio elektrinės sprogimo dar neprieita.
Pats matai, kaip yra.

Ačiū.

Ačiū!

Ačiū, Jums.

penketas, kompotas, dar jei vyšnių - blagodatj
mercy

nebekomentuok troškimų skraidykle

ačiū, o išties kur per lietų varna ne su si mąs čiau

:)

Ačiū už komentarą, tiesiog siela džiaugiasi, Veriu ant smilgos žemuoges...

Kompotai, pratsau itsitskirtstyti, nets jau lapai vėluts metats, aha. Ir tam padyklei mitsteriui patakyk, taip. Pa.

dėkui

ačiū :)
ne raudona ta žolė, ir kaip gerai, kad ne raudona. Tiesiog po pievos gaisro viskas atželia stebėtinai greitai. Jei kada teko atkreipti dėmesį.

ačiū, kantrybės trūkumukas :)

mintis už emocinio lauko, ačiū už kompot-atėjimą :)

Dėkoju :)

Gyvenimiškai, nekoncentruotai, kad visur pabūtum, neišeina nuosekliai ir susietai. Būt per paprasta, jei iškart pavyktų.
Dėkui, TomKom

Tekstas nematomas

Kuris iš šių dviejų romanų jums labiau patinka?

Laba. Peržvelgiau jūsų kūrinių pavadinimus, akis užkliuvo už eilėraščio „panelė M. nori labiau bet L. gali 0valiai“. Ar jūs čia apie Miriamą ir Lolitą? Pažvelgus į šių dviejų romanų pasaulius, akivaizdu, kad Miriamos atvejis sėkmingesnis, turbūt todėl „Anapus pasaulio“ yra mažiau skandalingas nei „Lolita“, nors Nabokovo rašymo meistriškumo ir temos išplėtojimo lygis šiame romane, man regis, visumoje kiek aukštesnis nei Knausgardo, nes Knausgardas pernelyg nutolsta nuo pagrindinės temos, pasineria į visokius filosofavimus ir nusifilosofavimus, tad knygos apimtis yra 637 psl. Beje, literatūrologai abu šiuos romanus vertina palankiai: kritikai „Anapus pasaulio“ vieningai laiko pastarojo meto Norvegijos literatūros viršūne, o Nabokovo romanas, kaip rašoma knygos galiniame viršelyje, žavi pagrindinio herojaus dvasinių išgyvenimų gilumu, pasakojimo lyrizmu, kalbos turtingumu.

Dėkui.

Ačiū už fono įvertinimą-:))

ačiū

ačiū :)

dėkui :)

įdomiai komente, ačiū, terakotiniai kačiukai gluosnį apspinta :)

Dėkoju-:)) Jus - visada nuo dūšios... suglumau ir aš, nes nesitikėjau  tokio gražaus įvertinimo bent vieno iš tų "trumpiukų", kai aš juos įvardinu - "trupinukų"-:))...&n bsp;
Jums - puikios nuotaikos!

ačiū :)

Dėkui.

ačiū :)

Dėkoju, kad paskaitėt.

Dėkui.

Tekstas nematomas

Tekstas nematomas

labas, ačiū už paposmuotą komentarą, susišiaušėli :)

O mano pavyzdys štai:

J. Maironis

„Lietuvis daug išsižadės,
Tautos, kalbos net pavardės,
Bet mėgsta šiupinį jis tirštą.
Nors būna išgamų tikrų,
Pauostę svetimų garų,
Savus garus visai užmiršta“.

Cha, cha, cha...

Kompotėli, tai duok pavyzdėlį traktuotinos „poezijėlės“ iš šio „Poetaujančių tvarto“.

Komentarus priimu su šypsena...:)
Bet, paaiškinkit... Kodėl laikomi poezija kūriniai su keiksmažodžiais? Netgi populiaru keiktis eilėraščiuose. Ir tai poezija? ;)

Tekstas nematomas

radau sovo kaip audrą, dar pagalvojau apie sova kaip pelėda, o viskas yra tikrai daug paprasčiau :)