Nes dar nematau žymiausių Lietuvos rašytojų panteone, o genijai ir 5 metų šedevrus sukuria, jei jau taip kalbame. Kaip Mocartas. Mielieji, tai mažų mažiausiai susireikšminimas ir labai nekorektiška ir jūsų pusės... Taip, gabumai aišku turi būt, bet noriu pasakyti, kad ne kiekvienas gabuolis nedirbdamas, nesidalindamas kritika ir įžvalgomis tampa genijumi.
Klausykit,kurpaliai, jūs ir kurpkit. O dažniausiai to "mėgėjo" poezija po kiek laiko tampa klasika,o žodžio darbininkai panyra užmarštin...O aš nekurpsiu,nes man tai palengvėjimo ,gyvenimo savo iškrovos momentai, o skaityti galima įvairiai arba išvis neskaityti- prievartos jokios. Nesuvoki - nevertink arba pakomentuok subtiliai, išsakyk nelabai teigiamą nuomonę.Bet lakiot su tais kuolais .....
O apie Aurimaz komentarą išvis nėr nė ką rašyt???
Prie ko čia kūrinio dydis, ilgis ir plotis?? Jeigu toks požiūris, tada -gal vertinkime pagal eilučių ar žodžių skaičių??? Išvis nesąmonės.
Mise, tarp vaikų išmetus žodį talentas, lieka žodis - žaidimas. Tarp suaugusiųjų išmetus žodį talentas - lieka žodis grafomanija. Tai taip pat žaidimas, tik dideliems. O talentas žaidimų kategorijai nepriklauso.
su tavim sutinku, visus tekstus išbaigti kruopščiai būtina. Bet čia diskusija buvo ne apie tekstų kokybę, o apie rašykų nuomonės vienodumą/skirtingumą.
Ir šiaip tokį žodį kaip "talentas" tarp suaugusių, subrendusių žmonių jau reiktų išmest. Apie talentus kalbama, kai būnam pirmokai - va, tas piešimui talentingas, tas matematikai, tas poezijai. Dabar jau veikia kiti dalykai, kaip Martinaitis rašė: "Iš šimto procentų talentingų poezijai, dvidešimt procentų tampa poetais". Dabar yra darbas, pasiryžimas, apsisprendimas ir visa kita - kad ir nepoetiškai tai skamba, nebeblefuokime.
Bet reziume iš čia pasisakiusiųjų - administratoriai kruopščiai skaito visus tekstus ir jų nuomonė nėra vienoda, o ''šakojasi'' tie, kieno vertinimai įvairuoja tarp 1 ir 2 :D.
kūryba -žmogaus vidinė saviraiška, išsiveržusi išorėn Ir jeigu jau išsiveržė, tai reiškia, jog galima bet kaip nutėkšt ir tu, skaitytojau, aiškinkis, kaip tą suprast?
Kad saviraiška, tai aišku, bet pateikimo metodus visgi reikia studijuoti, kad skaitytojas apskritai atpažintų, jog tai kūryba.
Ir, žinoma, kaip GLP minėjo, reikia įdėti darbo. Kuo daugiau darbo - tuo daugiau rezultatų. Ko nepasakyčiau apie šiuolaikinius poetus. Paimk Puškiną - jo kūryba ne iš trijų ar septynių eilučių. Jis savo poeziją rašė vos ne kaip romanus. Pagarba už įdėtą darbą. Homeras irgi eiliavo ne po pusę puslapio. O dabar kas dedasi? Kiekvienas nelaimingas poetas jaučia, kad užrašęs kelis posmus apie matytą paveiksliuką jau nusipelno rūtų vainikėlio. Kiekvienas prozos naujokas jaučia pareigą nudrėbti kelias eilutes ir vaizduoti, kad jis jau kažkoks tai romanistas. Dabartinių rašytojų problema yra ne saviraiška - kiekvienas dabar turi tos saviraiškos pilnas kelnes. Dabartinių žmonių problema yra darbo kiekis, kurį jie sistemingai mažina jau gerus 50 metų. Nenustebsiu, jeigu po 10 metų bus populiarios vienos eilutės poemos, vieno žodžio eilėraščiai ir trijų sakinių romanai. Tikiuosi, kad tuo metu aš dar būsiu Rašykuose, kad tokius pizdukus iškuolinčiau vieninteliu pretekstu.
taip, literatams mėgėjams tam ruoštis nereikia. tept krept - ir viskas. o štai koks Dantė yra kurpikas, nes savo Dieviškąją komediją kurpė iki pat mirties ne vienus metus. būtent kurpė, čia viskas apgalvota - ir struktūra, ir forma, ir net eilučių skaičius. taigi:-)
Juk neimi ir netapai, nerašai, nekuri muzikos vien užsimanęs. Tu išnagrinėji tą sritį, galimas technikas, jau esančius kūrėjus.
Jeigu šitaip žmonės "ruošiasi" kūrybai-tai jie tikrai yra tik "darbininkai",bet ne menininkai. Man tai panašu į grafomaniją.
Nereikia to studijuoti, kūryba -žmogaus vidinė saviraiška, išsiveržusi išorėn. Siaubas ima vien pagalvojus,jog prieš pradedat kurti reiktų studijuoti tą sritį. Daug skaityti.Kam? Kad po to sektum kokiu nors kūrėju?
Kuriantis kaip tik nežino,kada jį pasiglemš kūryba, kada jis jau subręs išsiveržimui.
Nereikia meno kurpti, reikia kurti.
Aš galiu išsilieti tiesiai ,iškart, vienu ypu,jei tai"užėjo". Tam ruoštis nereikia
Misė rašė: "Ar jūs bent perskaitote, ką vertinate? Ar gali būti taip, kad tokių įdomių, originalių, asmenybių :) žmonių kaip menininkai nuomonės identiškai sutampa??"
Toliau šnekėsiu pirmu asmeniu, nes yra nekorektiška kaltinti kitų, neapkaltinus savęs. Gal kas išvys paraleles tarp savęs ir pasakyto. O gal ir ne.
Tikras talentas gyvenime sutinkamas nedažnai, tačiau daugelis iš mūsų svajoja tokiu būti. Aš nemoku rašyti. Darau daug klaidų. Nesugebu sukurti ką nors originalaus ar įtraukiančio skaitytoją. Neturiu jokio talento. Tačiau šioje kultūrinėje erdvėje galiu pasvajoti, kad kažkur giliai manyje yra vis dar neatrasta kažin kokio gebėjimo kruopelytė. Tai žmogaus būdas pasijusti svarbiu konkrečiame laike ir vietoje. Taip yra ir su komentarais. Visa eilė pasisakančių kartais neturi ką pasakyti, tačiau nori būti svarbiais šioje rašančiųjų visuomenėje. Gal todėl komentarai taip dažnai sutampa. Asmeniškai aš galvoju, kad geras darbas turi iššaukti įvairių nuomonių. Jei tekstas įtraukia, įdomu jį komentuoti. Jei ne, norintieji "būti" ir "dalyvauti" dažnai atkartoja kitų žodžius. Ar jie kalti. Aišku, kad ne. Jei neįdomu skaityti, ką iš viso galima pasakyti apie konkretų rašinį.
Sveiki. Labai malonu, kad įsiplieskė tokia diskusija :)Norėjau kiek paprovokuoti ir išsiaiškinti man kylančias abejones apskritai dėl "gero" ir "blogo" kūrinio traktuotės. Gero kūrinio nenuvertinsi - bet ar tikrai? Ir kas rašykų bendruomenėje yra geras kūrinys, ar manote, kad rašantis taip, kad gniaužia kvapą, sėdi čia?? Taigi reikalas daug paprastesnis. Neseniai iš vienos labai žymios profesorės, kurios pavardės neminėsiu, girdėjau nuostabią mintį - kad kuo idėja kūrybiškesnė, tuo labiau jai norisi priešintis, nes žmogaus psichikoje veikia mąstymo inercija.... ir atvirkščiai, žinomam rašykui palinguoti galva nėra sunku. Patyriau tą ir savo gyvenime, kai teko būti stipriai nuvertintai vietinės aplinkos ir įvertintai itin kompetentingos. Nesakau, kad čia turime ieškoti genijų, taip pat nesiimu asmeniškumų (diskusija su mano kūrinių vertinimu nieko bendro neturi), bet ar jūs tikrai manote, kad gero kūrinio nenuvertinsi, blogo nepervertinsi??? Matyt, toks manymas atsiranda pasižiūrėjus į ankstesnį įvertinimą, tuolab kad visą kūrinį perskaito, ne paslaptis, ne visi vertintojai :))) MUms svarbiausia ne rasykų bendruomenės autoritetus demonstruoti ir su malonumu dvejetus paišyti, o... padėti vienas kitam eiti į priekį.
„Juk neimi ir netapai, nerašai, nekuri muzikos vien užsimanęs. Tu išnagrinėji tą sritį, galimas technikas, jau esančius kūrėjus.
Tai vadinama savarankišku mokymusi.
Ir pripažink suaugę žmonės tai geba, vaikai - ne.“
Ką daryti pačiam?
Nagi: svarankiškai mokytis. Daugiau skaityti. Komentuoti taip, kaip nori, kad komentuotų tave. Pažiūrėti į savo tekstą iš šono, (netapataus sau) skaitytojo akimis.