Turėdamas keletą minučių laisvo laiko ėmiau ir verstelėjau. Nieko gero, bet jei reikia tik prasmės - gal tiks.
Taip, tu - tik sapnas. Išmonė mana. kam nuolat ateini pratęst kančių, žiūri akysna ir draskai mane lyg neįstengčiau suvaldyt minčių? Žodžius tavuosius užmiršau, ir atspindį, ir tuos metus laukimo. Nugrimzdo užmarštin. Bet dar gyva ta šiluma, kuriai nėra apibrėžimo. Ji it tėkmė bauginančiai karšta, gyvena manyje, ir keistis man neduota Juk net jei tu tik išmonė mana tai meilė mano - ji tikrai neišgalvota.