Taip gero sekso turi būti daug :)) Ir aš ne apie tos sekso scenos gale pateiktas kulminacijas, ir net ne apie moralumą, aš apie jo teigiamybę tekstui. Jei vertybinėse svarstyklėse sekso įtaka nusveria į teigiamą pusę- super. Jei bendrai paėmus prasiskaitė be emocijų, praskrido pro šalį, o dar baisiau- apkarto, tuomet jau oj. Seksas yra ganėtinai kietas emocinis- fizinis užtaisas kūriniui, turi tūrėti tikslą tame tekste/filme/mene. Kaip ir iš esmės viskas kas yra pateikiama skaitytojui.
Niekaip negaliu sutikti, kad parašyta sekso scena apie autorių, ar apie visą kūrinį, pasako daugiau, negu kitos teksto dalys. Net pasirinkimas tokią sceną įtraukti į tekstą neturėtų būti kažkaip interpretuojamas. Tai gali būti daroma siekiant "užkabinti" tam tikrą auditoriją, atskleisti herojų ir jo sampratą (kaip Fuko minėto Bukowski atveju), sumentikiti, arba priešingai - pabrėžto to veiksmo svarbą, šokiruoti ir tt. Motyvų gali būti daug ir tik pats autorius žino, kodėl pasirenka tai daryt.
O ką daugiau sekso scena gali pasakyti negu likęs tekstas, net negaliu komentuoti, nes tai vienareikšmiškai susiję su autoriaus tikslais. Jis gali ją padaryti romantišką, gali perteikti vulgariai ir brutualiai. Tai yra priemonės tikslui pasiekti. Ir nereikia tapatinti herojaus su autoriumi.
Taip, sutinku su La Hawk, kad šiandien sekso yra smarkiai per daug, bet nemanau, kad literatūra yra pirmoji vieta, kur jo galėtų būti mažiau. Aš tikrai būčiau už tai, kad būtų sumažintas šios temos eskalavimas televizijoje, spaudoje (įskaitant internetinę), reklamose ir kasdieninėje aplinkoje, kur erotinio pobūdžio informacijos srautas yra nevaldomas ir nuo kurio apsiginti praktiškai neįmanoma, kur negali rinktis matyti tai ar ne. Knygą visada gali užversti, arba neduoti vaikui, o aplinką išvalyti nuo to daug sunkiau.
pirmą kartą kai pradėjau skaityti Bukowskį (tai buvo seniai ir netiesa), galvojau, kaip žmogus apie tuščią rašydamas (kalbėkime apie "Moterys") gali taip netuščiai parašyti, ir skaitant jautėsi rašytojo intelektas, kaip jis vyniodavo sakinius, pirmą kartą skaitant Bukowskio sekso sceną buvo smagu, nes ten nebuvo jokių blah kaip čia rašot - išsidirbinėjimų, antra sex scena irgi nieko buvo, bet po to sex/sugulimo scenarijus ėmė kartotis, ir darėsi vis nuobodžiau ir nuobodžiau, kad ėmiau žiovauti.
bet man patiko, kad tą knygą rašė vyras, kuris lovoje yra tiesiog gyvulys (ir gyvenime) ir be jokių užuolankų ar rožėmis nuklotų patalų utiutiu. seksas turi būti tikras romane. ir, manau, kad gerai aprašyta scena tikrai daug ką gali pasakyti apie patį autorių ir kartais apie patį kūrinį, kurį skaitai (be abejo, nėra jokių kalbų), aš nesu prieš seksą literatūroje, kuo daugiau gyvenimo, tikrumo, tuo įdomiau skaityti, ir be abejo, nereikia pamiršti turtingos leksikos, gebėjimo įtraukti skaitytoją aplinkos detalėmis, dialogais, monologais ir t.t. seksas gali būti gera dalis kūriny, gali būti š. bet kam to gėdytis, gėdijasi dažniau rašyti, o skaitančiųjų tuoj pat atsiranda.
Le Hawk,
žinok atvirkšiai, liaudis nuolat apie meilę rašo išsidirbinėdami. Jei netiki, tai pasiskaitinėk internete, rasi ten panašių tekstų į tavus. Bandžiau ieškot kur būtų romantiškai parašyta, bet ne - viskas parašyta ūkišku stiliumi, kaip kad tu parašei. Biškį pasišaipyt iš sekso galima, tik žiūrėk, kad nepersūdytum :P
Gal dar kas nors išsidergs iš seksualinės kultūros (va, idėja rašymui)? Būtų linksma paskaityti :D Tas seksas tokia šventenybė, toks jau idealas - o va imti, ir išsidergti. Ką, ne priot?
Įkėliau. Man net pačiam patiko tokia sekso parodija. Pats juokiausi parašęs. Seksas, per visus galus mums brukamas, jau iki tiek atsibodęs šiais laikais, kad iš jo beliko tik visaip dergtis.
Pagavo spontaniškas įkvėpimas nuo jūsų šitos temos. Pavariau ekspromtu:
Jie susitiko kaimo pakraštyje. Nužvelgė vienas kitą nuo galvos iki kojų.
- Tu faina.
- Tu irgi faina... Tfu, fainas.
- Ane?
- Nu.
Pacanas priėjęs arčiau bandė apkabinti mergšę, bet ji agresyviai jį pastūmė.
- Raminkis, mes dar net nesusipažinom.
- Kaip tavo vardas?
- Jurga.
- O mano ne.
- Rimtai?
- Aha.
- O tai koks?
- Andrius, bet gali vadinti Andriucha.
- Fainas vardas.
- Nu. Tu vietinė?
- Jo, o tu?
- Aš tai vilnietis, iš Koralų. Mano bobutė čia gyvena. Atostogauju.
- Geras.
- Nu.
Vaikinas vėl priėjęs prie merginos pabandė ją apkabinti, bet mergina su įniršiu atsitraukė nuo jo.
- Nu atstok, aš tau ne kokia šalava.
- Sorry, nepagalvojau.
- Gal dar padraugaujam?
- Nu galim.
- Turi Facebooką?
- Aha.
- Kaip pasivadinęs?
- Andriucha Supersexyboy.
- Kaip kliovai. Aš tai Jurga... O pavardės nesakysiu.
- Kodėl?
- Nu dar sužinosi kur gyvenu.
- O ką?
- Nu nereikia.
- O kodėl? Ateičiau.
- Nereikia, mamaša muš su pagaliu.
- Nu tada nereikia.
- Jo.
Andrius priėjo prie Jurgos, tvirtai apkabino per liemenį ir aistringai įsisurbė į lūpas. Jurgita puolė musistytis kaip kumelė ir ištrūko. Tėškė Andriui silpną antausį, pagal principą "razmach na rubl', udar na kapeike".
- Tu ką sau leidi su dama?
- Kokia tu dama, tu šiaip miela čiuvicha.
- Pochui kad čiuvicha, bet aš nepasiekiama bet kuriam čiuvui!
- Rimtai? Tai ką man daryt dabar?
- Kadrink labiau.
- Tai kad aš tave jau nemažai kadrinau, net Facebooką pasakiau.
- Šūdą tu čia kadrinai. Komplimentą bent pasakyk.
- Tu čiotka.
- Oi, baik jau tik, - Jurga sukikeno, prisidengė veidą ir paraudo. Andrius nutilo.
Jurga tylėjo užsidengusi veidą, po kelių minučių piktai pažvelgė į Andrių:
- Tęsk gi!
- Ką?
- Nu tipo, komplimentus!
- Tai kad tu sakei baigti!
- Maža ką aš sakiau! Aš tik tipo taip sakiau, o iš tikrųjų tai noriu dar komplimentų.
Andrius atsikrenkštė ir išspjovė skreplį ant žvyruoto kelio. Pagalvojęs tarė:
- Tu faina.
- Sakei jau tokį. Pradžioj, kai susitikom.
- Tai kokį dar pasakyt?
- Nu ką aš žinau. Pasakyk kokį nors, kad susilydyčiau.
- Tu nereali.
Jurga vėl nuraudo.
- Vau... Kaip faina, aš kaip ant sparnų.
- Ane?
- Nu.
- Tai jau galim...?
- Nu ką, ar aš kokia lengvai duodanti?
- Tai kada tu duosi?
- Nu dar pabendraujam. Pasakyk, kas tau patinka.
- Zrazai.
- Nu aš dar tau į žmonas nesisiūlau, kad vardintum, ką valgyt mėgsti. Aš tipo klausiau, ką laisvalaikiu veikinėji.
- Ai, nu tipo mėmių komiksus mėgstu. Žinai kas yra Trollface, Me Gusta, Forever Alone?
- Jo, mačiau intike, krūti.
- Tai aš tokius kuriu internetuose.
- Geras.
- Nu. Ir dar mocus mėgstu. Nežinai kartais, kur gauti Javai karbiuratorių?
- Nea nežinau.
- Gaila.
- Aha.
- O ką tu mėgsti?
- Aš tai Bieberį mėgstu, ir dar jo muziką kartais. Ir serialus mėgstu. Santa Barbaros visas serijas mačiau.
- Ane? Ir kuo baigėsi?
- Ai, neatsimenu.
- Nu va.
- Aha.
Andrius vėl apkabino Jurgą, ir šį kartą ji jau nesipriešino. Jurga jam parodė daržinę prie kelio:
- Einam ten, šieno yra.
- Geras.
- Aha. O tu pilnametis?
- Jo, man dvimdu. O tau?
- Man dvim. Reiškia, galim legaliai.
- Nu.
- O tu bandei kada?
- Nea. Nėra kada - mokslai, mėmių komiksai, Java...
- Aš ir ne.
- O nors žinai kaip?
Andrius susimąstė:
- Aš tai pornuchoj mačiau, kad rėkti daug reikia. Nu tipo, merga rėkia. Tai tu rėk, o paskui jau žiūrėsim.
Jurga krito ant šieno ir ėmė rėkti:
- Ūūūūūūūūūūūū!!! Aaaaaaaaaa!!! Ėėėėėėėėėėė!!!
- Nu ne taip reikia, tu kaip vilkas staugi. Gundančiai rėk.
- Nu kaip moku, taip rėkiu, ne tau mane mokyti!
- Nu gerai, rėk kaip moki, ir sijoną pasikelk, - tarė Andrius ir nusimovė kelnes.
Tuo tarpu jurgos motina gale lauko ravėjo daržus. Išgirdo kraupų dukros staugimą, ir motinai net širdis nusirito į paširdžius. Moteriškė, apimta panikos, pasileido bėgti tiesiai per bulvių laukus.
- Skerdžia!!! Skerdžia mano dukrą! Banditai skerdžia! Prievartauja!!!
Moteriškė pribėgo prie daržinės, žvilgtelėjo į vidų, ir pamatė vaizdelį: jos Jurga nuogais rietais ant šieno bliauna, o šalia kažkoks nevietinis pacanas kelnes bando mautis, bet iš jaudulio klešnės susipainiojo... Įsiutusi boba pastvėrė lazdą:
- Von nuo dukros!!! Von nuo dukros, paskuda tu, nešvankėli! Ir tu, padraika nuvalkiota, ko čia rietus išvertei, sarmatos tu neturi! Be šliubo, o jau prieš bernus žergias!!! Šalava tu, kale rujojanti, šušara, kalės dukra! Greit man tik namo!!!
Motina gerai užtvojo kelis kartus lazda per nugarą ir per nuogą pasturgalį Andriuchai, kuris susipainiojo kelnėse ir negalėjo pabėgti. Po to ėmėsi dukros - išvanojo šonus ir nuogus rietus. Jurga žliumbė:
- Motin, aš gi jau pilnametė! Dabar visos be šliubo, mada dabar tokia!!!
- Tuoj aš tau, be šliubo!!! Eik tik namo! Pasakysiu namie tėvui, tas tau dar ne tokį koncertą ištaisys!!! Sugalvojo - jodytis su bernais, ir dar nevietinais!
Motina nusivarė Jurgą namo. Jurga ėjo žliumbdama, snarglėdama, ir vis atsisukdavo į Andriuchą, kuris palei daržus susigėdęs spruko link pamiškės.
- Mama, aš jį myliu, man atrodo.
- Jeigu myli, tai ženykis, ir tik po to jodykis.
- O jeigu jis manęs neims į žmonas... Mama, kas dabar bus... Aš tokia naivi, patikėjau jo pažadais ir gražiais žodžiais, o jis tik pasinaudoti manimi norėjo, naivia panele... Kas dabar bus?
- Nieko, dukrele. Nepabėgs jis. Apženysim. Tegul žino, kad su mūsų kaimo panelėmis lengvai nepraslys.
perskaitęs sekso sceną, gali suprasti kokia to kūrinio vertė.
sekso scenų nebuvimas apie autorių ir jo kūrinį nepasako nieko, bet pati scena ar tik erotinis fonas pasako labai daug.
Man patinka erotika kūriniuose. Tikrai patinka, net širdį verčiau sparčiau plakti ir dėl to nevengiu apie tai rašyti savo kūriniuose (tik dar tokio nepaviešinau). Tačiau kai parašo: "susitikau ją kavinėje, parsivedžiau namo, ji man pa... aš jai pa... paskui aš ją per... po... už... iš..., ir ryte išėjo...", tai mane verčia norėt duot autoriui per galvą. Nežinau, man tai skamba šlykščiai. Jei jau nori sujaudinti auditoriją, tai parašyk skoningai. Dažniausiai tokios scenos sugadina visą skaitalą ir džiaugiuosi, kad autoriai apeina meilės scenas. Jau geriau nieko, nei kakučio šmotas.
Beje, dėl Ivanauskaitės tik iš dalies sutikčiau. Nėra tai mano mėgstamiausia autorė, bet esu nemažai skaičius. Turi ji tų įdomių temų ir be sekso. Gal tiesiog ir ji per dažnai pakimba ant "tabu" kabliuko (antikompleksas :)).
Marquise, tenai kur apie (ne)ieškojimą - nebe Tau, o į bendrus vartus :).
Apie kompleksus ir ekvilibristiką paprastai norėjau pasakyti. Tiesiog, tarkim, vienas galvoja, kad sekso scenos literatūroje - siaubas, pornografija, nepadoru... na, kas ten dar. Žodžiu, reikia akis užsidengti ir ką ten dar šnekėti apie kažkokius kontekstus ar pobūdžius. Tasai kompleksuotas, kaip Tu ir pastebi. Kitas, priešingai, sako - jokių čia tabu neturi būti, nesąmonė, žodžio, vaizdo ir visokia kitokia laisvė ir viens, du, trys - štai jums penkios sekso scenos vienam kūriny, o ar jų reikėjo, čia jau kitas klausimas. Bet laisvė juk patvirtinta! Šitas turi antikompleksą, jei taip galima pasakyti.
O per vidurį siauroka. Štai ir išbalansuok, kad gudrus. Na, aišku, visada bus nemažai tokių, kuriems tas sekso buvimas/nebuvimas literatūroje visai nė motais, bet apie tokius čia nekalbam... :)
B. Motina, jeigu jau kalbame apie tai, ką žmonės apeina savo kūriniuose, tai vonia, tualetas ir vituvė - tame pačiame sąraše kaip ir seksas. Niekam neįdomu, kaip tu valgai, tuštiniesi, ar po dušo srove kraipai užpakalį. Nors labai įtikėjus viso to dvasia galima dar ne vieną atradimą padaryti, manau...
O sekse, deja deja, visi išradimai jau padaryti ir surašyti į kamasutrą bei kokius 5000 TB vaizdinės medžiagos, vadinamos porno. Čia ne susikaustymo, o iššūkio klausimas. Jeigu kam įdomu vaizduoti kitais žodžiais, kaip B kišo į A, tai sveikinu įstojus į armiją.
P.S. aš irgi nemažai apie seksą rašau, tačiau man tai yra tik humoro priemonė. Praktika parodė, kad skaitytojui dažniau svarbu, ką veikėjai jaučia vienas kitam prieš sugriūdami į lovą "ekšeno" daryti.
Kuo apie seksą mažiau šnekama, rodoma ir iš visų galų brukama - tuo jis įdomesnis. "Seksualumo" perteklius viešoje erdvėje nužudo seksualinį potraukį arba veda prie persisotinimo ir aštresnių dirgiklių ieškojimo, o tai tiesus kelias į vienokius ar kitokius nukrypimus.
Jau nekalbant apie tai, kad seksualumas, atsietas nuo savo tiesioginės funkcijos - giminės pratęsimo, ir sukoncentruotas į malonumą, labai stipriai kerta per gimstamumą ir populiacijos atsigaminimą, kas šiais laikais labai ryšku Europos civilizacijoje. Laisvas seksualumas - griaunanti jėga, dėl to visais laikas seksas buvo apribotas daugybe tabu, ir tai buvo daroma ne šiaip sau. Prieš mus gyvenusios kartos nebuvo kvailesnės ir žinojo, kad laisvas seksas dehumanizuoja atskirus individus ir silpnina visuomenę.
Taigi, mano atsakymas būtų NE.
O temu ir be sekso yra laaaaaaabai daug. Per didelis sekso sureikšminimas užgožia daug įdomių dalykų gyvenime.