Rokas rokui nelygus. Labai vertinu Artroką: Pink Floyd, senus Yes albumus (ypač "Relayer"), Jethro Tull (dauguma patinka), Kansas, Emerson, Lake and Palmer, King Crimson (Ypač Larks tongues in aspic), Triumvirat. Tap pat labai mėgstu Džiazroką . Al Di Meola yra vienas iš pačių mėgstamiausių mano atlikėjų, ypač jo albumas "Elegant gypsy", taip pat Santana... . Bet klausau su malonumu ir paprastesnio roko - Deep Purple, Rainbow, Uriah Heep (Return to fantasy), Led Zeppelin ir net Slade. Beje, reikia pripažinti, kad nors grupės Slade dainos nėra tokios sudėtingos, kaip kad seni Yes kūriniai. Nors jose nėra tokių originalių muzikinių sprendimų, kaip King Crimson arba Pink Floyd kūriniuose. Nors Slade "gabaluose" nėra tokių įspūdingų improvizacijų ar variacijų, kokių galima rasti Deep Purple koncertuose... Vis tik, turiu pripažinti, kad grupės Slade rokas labai melodingas, jie groja pasirinkę savita, tik jiems būdingą tembrą ir yra labai uždegantys. Tad nieko nuostabaus, kad senesnėje kartoje buvo tokie mėgiami.
Vilius Mažeika
Aš klausau roko, ypač Green Day grupės dainų. Šiek tiek Sum 41, bet jau ji pradeda nebepatikt kažkaip [gal muzikinis skonis keičiasi?]. O daugiau tik pavienių autorių dainos, tokių kaip Papa roach, Rise Against, The Rasmus, Nickelback ir pan.
Taip, Nanyna, prisipažinsiu - nesu klausęs itin daug industrialo, susipažinęs tik su kai kuriom jo atšakom. Parinde - gotikiniu, deathiniu ir paprastu popsiniu a la Nine Inch Nails ar Rammstein. Tačiau manau, kad to pakanka. Nemanai? Mielai paklausysiu aiškinimų ir pavyzdžių. Iš tiesų, įdomu būtų.
O su Gmite pyktis nereikia, ji juk tau normaliai atsakė. Berods.
hmm.. paskutine žinute kreipiausi į Valką, o ne į tave. tu man neįdomi. ir neturiu noro kloti savo tiesų. o dar labiau skaityti tavo pastebėjimus mano atžvilgiu, Gmite. eik klausyk savo metalo. o aš einu po ratais palindus pradingti.. ok?
taigi kad į temos pavadinimą buvau nusižiūrėjus jau seniai ir šiandien nusprendžiau įlįsti ir perskaičius visus atsiliepimus tiesiog neištvėriau ;)))
"šiuolaikinio jaunimo pamėgtus garsus, kuriuose dominuoja nekintantis ritmas bei vienintelė sintezatoriaus melodija, pasikartojanti keletą kartų įvairiom tonacijom". Nežinau, kaip tai vadinasi. Deja, būtent jie dažniausiai yra pagrindu daugumai stilių su prierašu "industrial", todėl pasilieku teisę jo nemėgti."
greičiausia, industrial net nesi girdėjęs... ;)))
metalistas nebūtų metalistas, jei temos "roko klausymas", nepakeistų į "metalo klausymas" :))) (Valkai, nepiktybiškai, tikrai nieko prieš tave neturiu, tiesiog juokinga situacija) ai. tingiu čia kalbėt ;)))
Paklausykit "Šiaurio". Pagoniškas blackas - visai įdomus lietuviškas projektas. Arba Lietuvos blacko scenos naujokų - "Amžius", "Mirties Dvelksmas". Jei kam įdomu, galiu pasidalinti.
O mane pastaruoju metu kažkuo "Sabaton" užkabino, nors nesu powerio mėgėja.
Berods, Nanyna, tu nepažiūrėjai į pokalbio temą. Štai jei tom pilkom raidelėm būtų užrašyta "Džiazo klausymas" arba "Ambiento klausymas", tada apie jį ir kalbėtume. Jei ne klystu, absoliučiai visas metalas yra priskiriamas roko muzikai (primityvus skirstymas, bet nieko nepadarysi), tad kalbam pagal temą. Aš čia galėčiau iki pamėlynavimo vardinti mėgstamus klasikos kompozitorius ir atlikėjus, bet tada kas nors atbėgtų ir imtų spygaut - "Oftopikas! Oftopikas!". =]
Kategoriškumas? Ar šį terminą galima taikyti muzikai? Jei hipotetiniame mano visų laikų grojaraštyje tupi 60% sunkiosios muzikos, 20% klasikos ir 10% visko kito, vadinasi aš "praktiškai" netoleruoju kitų stilių? Na jau. Žmonės turi savybę būti kažkam labiau palankūs, tai susiję su charakteriu, aplinka, nuotaika ir daugybe kitų dalykų, bet prie ko čia kategoriškumas? Ir kalbėdamas apie primityvią muziką aš turėjau omenyje (pagrinde) popsą ir stilius, kuriuose naudojamas repo vokalas. Taip pat - šiuolaikinio jaunimo pamėgtus garsus, kuriuose dominuoja nekintantis ritmas bei vienintelė sintezatoriaus melodija, pasikartojanti keletą kartų įvairiom tonacijom. Nežinau, kaip tai vadinasi. Deja, būtent jie dažniausiai yra pagrindu daugumai stilių su prierašu "industrial", todėl pasilieku teisę jo nemėgti.
Valkai, taip, taigi va ir aš turiu savo požiūrį, tai ir papostinau čia. Neklausau visko. Tarkim, negalėčiau ilgai klausyti kokių Diabolicum, dargi sunkiai virškinu popsą (tame tarpe ir nupezusio senio mamuto ar kokios jurgos dabartinę kūrybą ir pan.).
Beje, dar kartą įsitikinau, kad metalistai yra itin kategoriški, na kodėl gi, mielas Valkai, nepradėjai sakyti, kad mėgsti jazz'ą (juk muzika gyva), o puolei rašyti apie žalią spalvą ir skonio įvairiapusiškumą (pasak tavęs toks neegzistuoja). Nepeikiu Tavo skonio, nieko neturiu prieš, bet mane erzina metalistų kategoriškumas, praktiškai jokių kitų stilių. Žinau, nes mano brolis buvo absoliutus metalas (niekam čia neįdomu, bet aš tik kaip pavyzdį), džiugu, kad jis truputį "mutavo", pradėjo klausyti ir martial industrial, ritual ambient, death industrial, drone, ir .t.t. ir aš labai džiaugiuosi. Dauguma šių išvardytų stilių visgi yra elektronika, tačiau sakyti, kad ji pigi... hmm.. neapsiverstų liežuvis.... "Jiems nepatinka pigi muzika"? taip išeina, kad beveik visi likusieji stiliai yra pigūs? maža ką esi girdėjęs (neįsižeisk, aš nepiktybiškai, tiesiog skaudžią temą palietėte). Kiek daug yra architektų kuriančių avant-garde'ą su įvairiomis medijomis, eksperimentuojant su garsais ir naujais instrumentais. Čia muzika jau yra menas, o Tujen, Valkai, kalbi apie muzikos pigumą. :)))
Gmite, taip ir nesupratau ką rinktumeisi - tris muzikinius kūrinius ar simfoninį metalą? Gmite, nepasakei kokius - apgailėtina? "Ką tu? Nepyk, bet jei nesugebi atsirinkt - apgailėtina". manau, būčiau labiau apgailėtina, jeigu pasiimčiau tris kūrinius ir su jais leisčiau visą gyvenimą, o jeigu jau su šautuvu priremtų prie sienos, tai dar labai labai gerai pagalvočiau, nes išsirinkus tris galėčiau nuprotėti. Ir šiaip klausimas kaip iš penktos klasės moksleivio anketos. Gmite, tavo tas "apgailėtina" - absoliučiai be argumentų :)))
Matai, Nanyna, kiekvienas turi savo požiūrį. Pavyzdžiui man labai patinka žmonės, besigiriantys - "aš klausau absoliučiai visko!". Mėgstu tokiems paleisti vieną kitą seną Behemoth gabaliuką, iškart interesų platumas pradingsta.
Yra individų, kurie sako, kad jiems patinka žalia spalva. Taip pat yra individų, kurie net ant laužo negalėtų prisipažinti, kad kuriai nors spalvai yra labiau palankūs, nei kitoms. Muzikoje - lygiai taip pat. Visokių yra, visokių reikia. (čia paaiškinimas, skirtas liberalistinių pažiūrų asmenims. Iš tiesų aš taip nemanau, tačiau jei galvojate, kad esate labai tolerantiški - toliau neskaitykite)
Šiaip tai pirma - niekas iš čia apie roką ir metalą pasisakiusių turbūt negalėtų prisipažinti, kad klauso vien ir vien tik jo. Aš pats dievinte dievinu klasiką, mėgstu dainuojamąją poeziją, džiazą, folklorinę (normalią folklorinę, o ne a la "praklyniškių kaimo kapela") muziką. Kartais patraukia net viena - kita popsinė dainelė, kaip kad iš Mamontovo repertuaro. Aišku, pasaulyje pilna prisiekusių trešerių, bet net ir jie dažniausiai nespjauna į šį tą lengvesnio.
Antra. Dalykas, kurį galima pasakyti apie (dažniausiai) metalo fanus: jiems nepatinka pigi muzika. Ta, kuriai sukurti pakanka sintezatoriaus, kompiuterio ir trijų youtubėje peržiūrėtų tutorialų. Arba dar blogiau - sintezatoriaus, protiškai atsilikusiems žmonėms skirtų lyrikų rinkinėlio ir ko nors, kas jas pacypautų pagal fonogramą.
Taigi, visas "melomaniškumas" iš esmės susideda iš nenoro girdėti primityvius garsus. Visa kita - sveikintina, ir atrinkinėjant klausomus ir neklausomus dalykus iš to "viso kito", jau prasideda skonio reikalai.
labai įdomu.. džiazas ir bliuzas šioje diskusijoje - ne lygis, matau. susidaro toks įspūdis, kad apart metalo (turiu omeny visas visas jo atmainas) ir roko (pradedant bitlais ir baigiant naujadaru indietronica) gyvenime daugiau neegzistuoja. erzina tokie, kelis stilius įsikandę, ir dargi kategoriškai teigiantys, kad tas arba tas albumas yra geriausias. melomanai ;))))
o maroon 5, the killers ir jų analogus (teatleidžia jų gerbėjai) vadinti roko grupėmis, tiesiog nepadoru.
Jame yr dar goupas... silpmokas... ale irgi šposų prikrėtę yr lig pat dūšios paėmimo... dar žaviuos FAITHlesss paskutiniuoju albumu... ir Lisos Gerrarld bendradarbiu...