vargao kam įvaryt save į kampą? „poezija -- tas ir anas“, „proza -- šitas bei kitas“. bullshit. tiesiog kalba yra gebėjimas išreikšti mintis, tai nediskutuotinas faktas. bet kokia lyrika (poezija ir proza, ir visi kiti žanrai) būdas daugiau/mažiau universaliais įvaizdžiais ar dar kitais būdais perteikti kalbą, bei naudojantis ja pačia (kalba) kurti meną. o diskusijos klausimas apie nieką. plg: grafika (tapyba, estampas, etc) aukščiausia dailės forma? krepšinis aukščiausia sporto forma? nu true nesąmonė. ']
mmmm... kartais nori zinot apie ka snekam :) konkreciai, o ne tik mazdaug susiformulavus. turiu omeny, jeigu man patinka, tai noriu zinot, kodel patinka, o ne siaip plaukt pavirsium . todel nesutinku, kad diskusija apie nieka.
tai ir sakyk, man labai patinka poezija. mano manymu tai yra aukščiausia... o paskui mėgink pagrįsti kodėl tavo manymu. o ne: ar sutinkate su teiginiu.
ne nesutinku, ir nė vienas protingas žmogus negalėtų sutikti, kadangi šis teiginys yra labai karikatūriškas, šaržinis, supaprastintas bei eliminuojantis kitoms kalbos formoms (o apskritai, poezija yra kalbos forma? manau, kad ne) net galimybę būti arti poezijos ar lygioje gretoje. \
aš, pavyzdžiui, sakyčiau, kad poezija kaip minties išraiškos forma (o ne kalbos: juk niekas nekalba eilėmis) yra ne tai kad aukščiausia, bet viena verbalinio meno dalių, be abejo labai svarbi, turinti labai gilias tradicijas etc. bet prie ko čia kalbos forma? kalbos formomis gal ir galima skirstyti: rašto (kanceliarinę) kalbą, šnekamąją ir visą beletristiką (su visais žanrais ir požanriais), na dar jei kalbėti apie visą komunikaciją apskritai, turbūt prisidėtų lyrika muzikoje (visos dainos/arijos eyc), gestų kalba ir skaitmeniniai (įrenginys įrenginiui) ryšiai, lytėjimo pojūčiai dar bala žin kas kokios nors sielų giminystės ir telepatijos... kuri iš jų aukščiausia forma? heh.
taigi reziumuokim: diskusija gal ir ne apie nieką, bet jos pradžia ganėtinai nevykusi: ji nesuponuoja būsimos diskusijos krypties + ją pradedantis teiginys yra a priori klaidingas ir klaidinantis. ir, apskritai, po tokio klausimo galima šnekėti apie bet ką, pradedant poezija, baigiant automobilių padangomis. true ']
vargao kam įvaryt save į kampą? „poezija -- tas ir anas“, „proza -- šitas bei kitas“. bullshit. tiesiog kalba yra gebėjimas išreikšti mintis, tai nediskutuotinas faktas. bet kokia lyrika (poezija ir proza, ir visi kiti žanrai) būdas daugiau/mažiau universaliais įvaizdžiais ar dar kitais būdais perteikti kalbą, bei naudojantis ja pačia (kalba) kurti meną. o diskusijos klausimas apie nieką. plg: grafika (tapyba, estampas, etc) aukščiausia dailės forma? krepšinis aukščiausia sporto forma? nu true nesąmonė. ']
mmmm... kartais nori zinot apie ka snekam :) konkreciai, o ne tik mazdaug susiformulavus. turiu omeny, jeigu man patinka, tai noriu zinot, kodel patinka, o ne siaip plaukt pavirsium . todel nesutinku, kad diskusija apie nieka.
o kam įvaryt save į kampą? „poezija -- tas ir anas“, „proza -- šitas bei kitas“. bullshit. tiesiog kalba yra gebėjimas išreikšti mintis, tai nediskutuotinas faktas. bet kokia lyrika (poezija ir proza, ir visi kiti žanrai) būdas daugiau/mažiau universaliais įvaizdžiais ar dar kitais būdais perteikti kalbą, bei naudojantis ja pačia (kalba) kurti meną. o diskusijos klausimas apie nieką. plg: grafika (tapyba, estampas, etc) aukščiausia dailės forma? krepšinis aukščiausia sporto forma? nu true nesąmonė. ']
danguolekotrynaar sutinkate su siuo teiginiu? Kodel?
niekaip ne. Poezija - kalba besidžiaugianti pati savimi (cit. pgl. a.š.), atitrūkusi nuo tikrovės - tiesiog gražus/negražus kūrinys.
Pabrėžiu - kūrinys, statinys, rentinys.
O tokia kalba negali būti "aukščiausia" ar "svarbiausia".
Visiskai nesutinku, kad ji yra atitrukusi nuo tikroves. . Bet kuris meno kurinys yra insipiruotas BUTENT tikroves, ne ko kito. Zinoma, priklauso, ka mes laikysim ta tikrove. Manau, tikrove yra tai, kas tikra; o tikra yra ne tik balos, cepelinai ir kiti buitiniai rupesciai. Tikra yra mintys, isgyvenimai, turiu omeny, vidiniai dalykai, lygiai tiek pat kasdieniski ir kiekvienam pazistami, kaip ir tai, kas apciuopiama. Poezija laikau auksciausia kalbos israiska, todel, kad ji reikalauja visu kalbos komponentu auksciausio ir profesionaliausio lygio (kalbu apie POEZIJA, o ne rimuotus tekstus). jokiu budu poezija nera del kazkokio kreivai suprantamo pacios saves grozio (ar grozejimosi pacia savimi) egzistuojantis dalykas. Poezija pasako esminius dalykus, tai, manau, yra jos tikslas, reiksme, kaip ir kiekvieno kito meno kurinio. Tik tiek, kad poezija naudoja subtiliausias ir (cia jau subjektyvu) graziausias kalbos israiskos formas.
danguolekotrynaar sutinkate su siuo teiginiu? Kodel?
niekaip ne. Poezija - kalba besidžiaugianti pati savimi (cit. pgl. a.š.), atitrūkusi nuo tikrovės - tiesiog gražus/negražus kūrinys.
Pabrėžiu - kūrinys, statinys, rentinys.
O tokia kalba negali būti "aukščiausia" ar "svarbiausia".
Poezija pati savaime yra menas. Ar nesakom mes: tai buvo poezija mano ausiai (ne proza) . Taigi: poezija, poetinė kalba yra aukščiausia kalbos išraiška. Aišku poetinė kalba yra sunki: trumpame, griežtame posme reikia nusakyti baigtinę mintį, arba net dvi ;)
Nedrįsčiau šiam teiginiui nei prieštarauti, nei sutikti. Vienam gali atrodyti vienaip, kitam - kitaip. Tiesiog manau, jog poezija - tai yra jausmų kalba, gal tuo met ji ir tampa ta kalbos išraiška kurią mes laikome aukščiausia?
Sutinku, teiginys gal ir keistas, tačiau randamas poezijos kritikoje (žr.ją), antra vertus poetinė, ypač rimuota kalba, privalo pasitelkti maksimalų kalbos turinį, antraip ji bus prėska ir neįdomi
. Taigi: poezija, poetinė kalba yra aukščiausia kalbos išraiška. Aišku poetinė kalba yra sunki: trumpame, griežtame posme reikia nusakyti baigtinę mintį, arba net dvi ;)
