Sugalvojau puikią seksistinę reformą. Reik panaikint visas dabar esamas kūrinių kategorijas ir įsteigt dvi naujas - "Vyrų literatūra" bei "Moterų literatūra".
Moteris reikia mylėti ir nereikia tos lipnios masės prie klaviatūros, bet štai kognityvinis disonansas Harį Poterį (kuris mane žavi) parašė moteris, o Žiedų valdovą (kuris migdo) vyras, jau beveik atrodytų, kad nesu seksistas, bet tada atsiminiau savo mėgiamų rašytojų sąrašą ir kažkaip nuščiuvau...
Va, atrodo, radau citatą, kuri gana taikliai nusako tai, ką turėjau galvoje užvesdama šią diskusiją. Tai norvegų rašytojos Merethe Lindstrøm, šių metų Šiaurės Šalių Literatūros Premijos laimėtojos, žodžiai (mano vertimas):
"Tai, kad esu moteris ir rašytoja, man nekelia jokių problemų. Bet susidaro įspūdis, kad būti pavadinta "moteriška rašytoja" prilygsta Colos ar kitokios lipnios masės išliejimui ant klaviatūros. Tarytum tai, ką rašai, būtų nereikšminga arba būtų reikšminga tik nedaugeliui."
Ir dar, rinkos dėsniai nuolat keičiasi. Gali būt, kad po kurio laiko bus atvirkščiai, o piktinimasis mažai ką tepakeis. Svarbu suprasti, kad, kaip bebūtų gaila, knygų leidyba yra industrija.
Čia elementarus marketinginis triukas. Kažkada kažkur (greičiausiai šešto dešimtmečio viduryje JAV) koks nors daug knygų parašęs stambios reklamos agentūros direktorius per brūkšnelį sociologijos bei psichologijos mokslų daktaras surinko grupę žmonių iš gatvęs ir apklausė, kaip jie reaguoja į užrašus "moterims!" ir "vyrams!" Rezultatai parodė, kad moterys į savo lyties akcentavimą reaguoja daugmaž teigiamai, o vyrai - nelabai. Esmė tame, kad su alfa patino stereotipu skaitymas nelabai siejasi. Reklama visada apeliuoja į pamatines, bazines, kuo paprastesnes reakcijas, vyrams tai - jėga, pasitikėjimas, prabanga ir panašiai, skaitymas nieko to nesuteikia. Moterims atvirkščiai. Žinau, kad kai kam tai, ką pasakiau, gali nepatikt. Tačiau patikėkit - jei tai naudojama biznyje, kur sukasi pakankamai stambios sumos, didžiausia tikimybė, kad tai veikia.
Valkai, iš dalies Jūs teisus. Bet, jei aš kuo piktinuosi, tai tuo, kad visą literatūrą, kuri orientuojma moterims, uždengiam stogu su pavadinimu "moteriška" ir tuo viskas pasakyta. Tuo tarpu dar nė karto nesu girdėjusi, kad visa tai, ką Jūs pats suminėjote - apie KGB, šnipus, sąmokslus ir Stalino draugystes su marsiečiais - plius dar krūva tikrai gerų kūrinių, kurie aktualūs vyrams, būtų įrėminti pavadinimu "vyriška".
Neskaičiau visos diskusijos, bet ne kartą bibliotekoj pastebėjau vidutinio amžiaus vyriškius, imančius Roberts arba Devero knygas. Be to, yra krūva trečiarūšės makulatūros apie KGB, šnipus, sąmokslus ir Stalino draugystes su marsiečiais, ir reikia tikrai neeilinės fantazijos kad įsivaizduotum, kaip tokius dalykus skaito moteris. Visa literatūra turi savo nišas, viena didesnes, kita mažesnes, bet gyvenimo vartotojiškoje visuomenėje dėka jei kokiam nors gyvam ar negyvam padarui produktas gali būti įpirštas - jis bus įpirštas. Moterys, kelių metų senumo duomenimis, išsivysčiusiose šalyse valdo apie 75% šeimos biudžeto. Vadinasi ir įkišti joms skaitalą bus stengiamasi dvigubai labiau, nei vyrams. Todėl į dailiąją lytį orientuoti leidiniai labiau afišuojami, ką Laukinė Obelis palaikė nelygybe =]
Manau, kad beveik 90 proc. tikslumu galima nustatyti, kas rašo – paauglys, vyras, moteris, ar senolis(ė).
Nebent senolis galutinai suvaikėjęs, moterį kankina vyriškų hormonų perteklius, o vyras – gėjus. Tuomet sunkiau... Bet nelabai pagaunu, apie ką čia ginčytis? Kiekvienas rašo ir skaito tai, kad jam artimiau.
Keista man jūsų diskusija. Man visada atrodė normalu, kad vienokie kūriniai patinka vaikams, kitokie pensininkams. Vienus rašytojus/rašytojas ir jų temas labiau skaito vyrai, kitus labiau skaito moterys, dar kitus išimtinai skaito mergaitės, dar kitus išimtinai skaito daugiausiai berniukai. Niekada nemačiau tame problemos.
Koks skirtumas ar tai "Literatūra" ar "aij, moteriška literatūra", skaitykite kas jums patinka ir mėgaukitės.
tipitskats moterų literatūrots pavyzdyts gali pūti Barbaros Kartland romanai. Taciau vienu tarpu ats juots lapai tskaiciau, pervariau galima takyti vitsuts, nepent vienats kitats kokts patsitslėpęts liko ir tuo metu tai man puvo lapai gera terapija, matyt tuo metu kaip tik to man reikėjo, tskaitai tsau, zinai kats puts toliau paratsyta, kuo paigtsits ir vitsa kita, tsupranti, kad panalu, tsaldu ir net kazkiek tai netikrovitska, patsakots variantats tsuaugutsiomts mergaitėmts, t.y. moterimts, taciau vits tiek tskaitai...na tia man puvo panatsiai, kaip tsu taits vapliaits..vytsniomits..ar kokiats tortiniaits, krempriule, arpa papratsciautsiaits plikytaits pyragaiciaits...tietsiog moterimts kartaits taip pūna - jots kemtsa, kemtsa, kemtsa, na kokiats dvi tsavaitets takytsim, kol atsivalgo ir tada vitkats, kvit,, vėl tsau palaimintai grįzta į normalų gyvenimą ir vitkats, dar laimingetsnėts nei puvo anktsciau ir dar lapiau jaucianciots tikro maitso tskonį...pavyzdziui tots Parparots man pūdavo viena knyga vakarui - AM, ir kitam jau kita, pataka! HO HO HO!
Exuss, ne, visai ne tai norėjau pasakyti, tik atkartoju tai, ką vienokiu ar kitokiu būdu ne kartą esu girdėjusi apie literatūrą - tipo, va, čia tai LITERATŪRA, o čia tai moterų literatūra.
Laukine, iš kur ištraukei teiginius "jog tai, kas priimtina vyrams, be išlygų turi būti priimtina visiems?" ir "Tuo tarpu, kai rašoma apie vyro pasaulį, tai turi rūpėti visiems?", kas dar taip sako išskyrus tave?
Jeigu nori, kad vyrai daugiau skaitytų apie moterų vidinį pasaulį, taip ir sakyk.
vitsa laimė, kad dar yra ir tikra literatūra, - zmonių literatūra. na tia panatsiai kaip tsu maitstu.. - vitsi zino, kad mėtsainiai arpa vitsokts greitats maitstas plogai, taciau kartaits, kai etsi pavargęts ir nutsikalęts, tietsiog atsiguli nutspyręts..a..e..na tsakytsim keduts (HO HO HO), kur į kampą, arpa pateliuts (HO HO HO) atsitsėdi tsau ant tsopkytėts ir net netsiruotsi nieko eiti gaminti, o tik tsutslamtsi partsinetstą kokį kepapą ir mėgaujietsi itslotsu laiku...pet tai vitsai nereitskia, kad tu netsupranti kats yra gerats maitstats, kad jo nepatsiilgtsi,kad vitsada dapar tik taip ir tslamtsi ir vadintsi nuo tsiol tą kepapą auktsciautsio lygio virtuve...HO HO HO!
arpa dar yra tokia vyritska literatūra, kur autoriuts pritsivaizduoja paitsiautsiu ptsichologu ir moterų pei vyrų tantykiu ektspertų, atseit pritsitskaiciutsiu ir lapai patsiruotsutsiu ir paratso tokį romaną, kur vyrats tik gazina per popats pe atvangots, o popots taip pat peprotitskai pamitsutsiots dėl tsektso ir its tikrųjų patsirodo, kad tarp zmonių ir triutsių praktitskai jokio tskirtumo nėra, nepuvo ir niekada neputs ir vitskats, vitsots atominėts, darzai, karvėts, runkeliai, putikai, diorai ir vitkats vitkats tik tam vienam dalykui ir vitkats, daugiau nieko, nets ir literatūra tam. tokia yra vyritska literatūra, taip.
Taip, Ektsutsai, vyritska literatūra, tai tats pats, kats amerikietitską pemuilį poiėvyką ziūrėti! Pirma its herojauts padaro kotletą vitsaip tsu rankytėmits, patskui padaro durtslioką tsu tsautuvėliaits, patskui plynuts tsu matsinomits, patskui dar letsyklėlę varnomts zemyn kojomits nuo olots ir dar pegalę pegalę įvairių patiekalų zmoniemts ir zvėreliamts, o patskui, kai ateina pilmo papaiga, herojuts patsoka ir tstaiga itstatsko vitsuts, tada vitsats kaip riditsėlits, kaip ką tik gimęts, dar tstrykt uztsoka ant kokiots Parpėts ir vitsi vyrai patenkinti atsidūtsta - ACH!!