rašykai man padovanojo labai gražių/svarbių žmonių mano kasdieniniame gyvenime. ar buvau čia ką nors konkrečiai įsimylėjus? ne kartą. naiviai ir šviesiai.
linkiu Jums to paties. mylėkite ir gerbkite save, savo kūrinius ir aplink esančius. džiaukitės Gyvenimu ir visomis jo spalvomis. išnaudokite juodą – kūrybai, išnaudokite baltą – kitam vilties įkvėpti. esame vienas kūrinys.
Taip jau yra, kad labiau prijaučiu fantastikai, tai didžiausia mano padėka šio skyrelio nariams: autoriams – už kūrinius, kuriuos malonu skaityti laisvalaikiu, kritikams – už konstruktyvią kritiką, leidžiančią tobulėti, administratoriams – už jų tylų ir dažniausiai ne visiems matomą darbą, iniciatoriams (čia kalbu apie „Fi“ redakciją). Taip pat atskira padėka tiems, kurie sujudina ir sudrumsčia užsistovėjusį vandenį: užuomaršoms, kurie karts nuo karto pameta savo pirštines bei akyliems drąsuoliams, kurie tas pirštines randa ir pasiima.
Nieko nemyliu, išskyrus gal savo kadaginę lazdą, tačiau gerbiu visus. Vienus mažiau, kitus daugiau, bet visus.
Sėkmės geriausios, sveikatos stipriausius nuoširdžiai kiekvienam linkiu...
Plius galvoju pradėti kabinti webmasterį, nes jis juk vyr. giminė? Susitaikyčiau, jei būtų ir niekatroji. Uniformuoti subjektai man seksualūs. O dar mažai kalba bei turi valdžią, todėl turbūt ir daug pinigų. Virtualių, tikriausiai, bet tokie niekad nesibaigia ir už juos gal net įmanoma nusipirkti tai, ko net už tikrus nenusipirksi – jausmą, kad esi. Kas, kad tariamą.
Išskyrus seimo narę Pavilionienę myliu visas moteris. Su viena net gyvenu:)O jei visai rimtai tai be galo gerbiu, klimb už jos begalinę toliaranciją, LO už tai, kad niekados nerašo apie tai ko nesupranta,už žaismingumą ir šveplavimą myliu kitkį, už iniciatyvumą žaviuosi Marguise. Gerbiu ir broliškai myliu Praną, prieš daugel metų čia, rašykan, mane atvedusį. Gerbiu pirmuosius mano draugus čia Emvilkę ir Aną, su kuriomis ne kartą susipykta ir vėl susitaikyta. Vos nepamiršau Guntą. Patinka jos komentarai po savaisiais kūriniais kurie paprastai savo apimtimi keletą kartų viršina patį kūrinį. Daig ką myliu. Kadagį ir tą myliu per verbą.
Myliu tsave. kitkelį napagėlį. amzinai. Taip taip, nets ats peveik amzinats. Netsigincyt. Patakiau tylots! Nets tia yra pats graziautsiats meilėts laitskats, kurį dapar ratsau, taip. Nets nieko nėra gražiau už kiškelį nabagėlį skuodžiantį žiemos laukais, baltą kaip pūga ir sniegas slystantis po jo kojomis. Greitai jo akis atsigręš į jus ir tada nieko nebeliks, viską prarys baltuma ir jūs miegosit žiemos miegu ilgai ir laimingai, eidami į darbus ir vaikų darželius, tapendami gatvėse sniegą ir sulaukę atlydžio, stebėdami sniegeną kaip uogą pro langą, o gal ji iš tikrųjų turės uogą ir tada jums pasiseks, paprastuoju pasisekimu, kuris neinkrustuotas nieko ir nieko iš jo materialesnio nepasidaro, bet pasidaro daug daug širdutėje iš labai mažai, iš vienos tos uogos sėkliukės, įriedėjusios širdin staiga užauga miestai ir gatvės, daug geresni nei ankščiau ar yra, lyg būtų kitos planetos miestai ir gatvės, ir po šio ilgo balto sapno jūs atsikelsite geresni, jūs pabusite geresni ir labiau vaikai, jūs sversite ant penkemečio svarstyklių ir jomis būsite pasverti, jums nebereikės biblijų ir majų, induistų ir budistų, krišna kris, prieš jūsų penkiametinę širdį viskas kris, visas pasaulis, jūs būsite laisvesni už bet kokius laisvus žmones, jūs tapsite Galaktais...taip taip, tereikia tik vienos sniegenos. vienos akies. vienos sėkliukės. ir vieno dangaus su debesimi. tai yra tiesa PA. Didžioji PA.
Čia tikrai sunkus ir nevienareikšmis, ir labai manau aktualus klausimas. Ir ačiū Dievui tikrai yra žmonių su kuriais tikrai yra labai malonu bendrauti.
O aš labia myliu Marquise už viską, ką ji daro rašykui ir tai, kaip ji tai daro - su užsidegimu, dideliu noru ir nesiskųsdama, kad oj kaip viskas blogai, keik daug darbo... Triskart valio Marquise!!!