nu kaip? premoderacija yra tik vienas galimų svetainės raidos būdų. yra dar tarpinių variantų, tokių kaip operatyvus ir itin žiaurus administravimas, arba permanentinė premoderacija. tačiau rašykas, bent kol kas, yra daugiau socialinis reiškinys, nei literatūrinis. ir kol rašyko vadovybė tęsia jo kaip socialinio veiklą apie jokias premoderacijas kalbėti anksti. aš turiu vieną idėją kaip iš tos socialinės biomasės išcentrifūguoti koncentratą, bet tingiu pasakot. ']
Jeigu premoderuojant būtų galima atitinkamos kokybės tekstų pritraukti, būt fain. Deja, genialus kūrinys gimsta iš šūdinos biomasės. T.y. reikia pripildyti ir perpildyti juslių skyrelį, kol atsiras kažkas supervertingo. Čia tas pats, kaip pas Nyčę apie Jubermenšą.
reziumuoju savo savaitės laiko stebėjimą (po ilgokos pertraukos):
„proza“ dabar yra buvęs „jausmų“ skyrelis, o buvusi nevykusi „proza“ (maždaug 2005 metų pavyzdžio) visa sulindo į „esė“.
išvada: reikėtų ne skyrelius kurti / kaitalioti, o mėginti sudaryti sąlygas kaip į tuos skyrelius atitinkamos kokybės tekstus pritraukti, o neatitinkamos ne. žodžiu jei ne premoderavimas tai tik kantrybė ir auklėjamasis darbas gali išgelbėt. bet tokia prabanga nūnai raritetas. ']
kadugėlismatai, buvo rašykų istorijoj toks skyrelis... kaip jis ten vadinosi, seilės kažkokios, ai " jausmai". tai va prieš porą metų tą skyrelį su džiaugsmu uždarėme ir tuo nepatenkiintų buvo ne tiek jau daug. negi dabar atgal į džiungles?
be to, turėjom ir puikių tūžmingų diskusijų apie tai, per kiek sekundžių pasidaro aišku, kad kūrinys yra TOKS. apibendrinant, labai daug kas tvirtina, kad kūrinį reikia perskaityt bent kokius 4 kartus, be to, gerai įsigilinti. priešingu atveju - "nieko jūs nesuprantat!".
matai, buvo rašykų istorijoj toks skyrelis... kaip jis ten vadinosi, seilės kažkokios, ai " jausmai". tai va prieš porą metų tą skyrelį su džiaugsmu uždarėme ir tuo nepatenkiintų buvo ne tiek jau daug. negi dabar atgal į džiungles?
Ok. Sutinku, bet gal adminai gali padėt – iškeltų į tą skyrelį per penkias sekundes, nes nuo pirmo sakinio, GI, aišku. Šiaip tai geras momentas, kad jaunimui yr noras rašyt, o ne snukius daužyt, bet UŽKNISA. Galiu, aišku, neskaityt, bet absurdas patraukia.
atrom, bijau, kad atskiro skyrelio sukūrimas neapsaugos nuo tų, kurie panašią rašliavą vis tiek kraus į prozos skyrelį. nes, tarkim, yra juk skyrelis "šiukšlių dėžė", bet kažkodėl ne vienas vis tiek renkasi "prozą". kodėl? nes mano kad tai, ką jie rašo yra proza. nes juk "proza" tai viskas kas neeiliuota, ar ne? žinoma, kad ne. bet tai irgi reikia atskirai aiškinti. ir netgi buvo aiškinta (žr. paantraštę "prozos" skyrelyje). nuo kai kurių ligų vaistų nėra. išaugs, žodžiu. kantrybės.
Kadugėlis rašo, jog nereikia kurti skyrelio tokiems niekalams. Bet tie niekalai „makaluojasi“ prozoj ir esė – jau trūksta kantrybė. Įsimylėjęs žmogus, ypač nelaimingai – neadekvatus. Jam atrodo, kad BŪTENT taip atsitiko vieninteliam žmogui pasaulyje. Ir lai būna toks „bendraminčių“ skyrelis, šlapnosis viens kitam į skreitą ir valio.
Svarstytas fenomenas. Kol kas vienintelis sprendimas ir pasiūlymas buvo dėti tokias rašliavas į savo dienoraščius. Juolab, kad dabar yra galimybė ir balsuoti už dienoraščius (patiko). Jei kam patiks - įvertins, gal net į topą išlips. Čia, jei norisi dėmesio. Gi jei nesinori dėmesio, tai tuo labiau nereikia tokių dalykų publikuot. Visiškai neverta kurti vietos tokiems niekalams. Mokykimės atsirinkti, ką iš vis verta publikuot, o ko ne. Kas pretenduoja į lit. kūrinį, o kas tinka tik į stalčių, dienoraštį ir, galbūt, į laiškus draugams dėti.