Milijonai idėjų nuolat juda galvoj, panašiai kaip verdantis vanduo, nieko pastovaus - tada gyvenimiškas impulsas priverčia kautis ir mintis tarsi stipriausias spermatozoidas, nugali kitus ir išvysta pasaulį.
O rašyk.lt - yra sąlyga - suplyšęs prezervatyvas ,kuris suteikia galimybę idėjoms būti dienos šviesoje! ;D
Na vaikštai vaikštai su ta viduje pasislėpusia mintimi,ji ten rangosi,matyt,kol nusprendžia išlipti.Ir viskas. Išlipa. Beveik nieko netaisau, neredaguoju, nebent klaidas, skyrybą, ar ieškau taiklesnio žodžio.
Labai įvairiai, bet idėjos generavimas tikrai užima didžiąją dalį, nes jis tęsiasi net ir berašant, net ir parašius - paskui papildau betaisydama. Aišku, kai jau atiduodu skaitymui, šaukštai būna popiet.
Man idėjos kyla staiga. Gal savaime, gal dėl kokio stimulo, nežinau. Po to jos guli kažkuriame smegenų kampe, bet ką ten veikia - kryžminasi, girtuokliauja, rūko žolę, šiaip bendrauja, pliekiasi ir žudosi - aš taip pat nežinau. Po kiek laiko idėja įgauna aiškesnį pavidalą, visai nebūtinai panašų į pirminę mintį. Jei tai "idėjos apdorojimas" - tada tai 90 proc.. Rašymas - maksimum 1 proc.. Redagavimas - 8 proc.. Likęs 1 procentas skiriamas gailėjimuisi, kad ir vėl paskubėjau ir parašiau ne taip, kaip norėjau ir viskas yra blogai ;).
Beje, Le Hawk iš tiesų per mažai laiko skiria redagavimui. Kitaip nepaliktų pavadinime įkyrėjusio tiesioginio vertimo iš rusų kalbos ir tikėtų ne į dievą ir ne iš dievo, o dievu.
Diskusija visai nejuda į priekį. Tiek pasakysiu kaip kada pavyksta, kartais greitai sukuri, kartais ilgiau. O taisyti kaip daug kas rašo reikia ir mokėti, nes nemokėdamas gali tik sugadinti dar labiau kūrinį.
Neturiu daug rašymo patirties, todėl apibendrinti sunku. Išskirčiau du atvejus:
A. Būna, kad idėja ateina tarsi kažkaip savaime, lyg ir nėra kaip tuomet nuspręsti, kiek laiko ji „gimė“, tokiais atvejais rašymas sudaro 90% darbo, o redagavimas dar 10%.
B. Kitais atvejais yra tik idėjos nuojauta, dar negali pradėti rašyti, vaikštai sau, gyveni ir pamažu mintyse dėlioji akcentus, ką pridėtum, kaip pasuktum, kol galų gale patiki, jau galima skristi, tuomet sėdi ir rašai. Čia, sakyčiau, 50% idėjos parengimui, 45% rašymui ir 5% redagavimui.
Tas 10:1 rašymui/redagavimui reiškia tik tą, kad rašau (daugmaž prozą) stingstančios lavos būdu: sakinys dar gali būti (ir yra) kelis kartus perrašomas, o pastraipa jau beveik ne - sakiniai susikabina, prasmės ir linijos įsirėžia, pastraipa skrenda savo gyvenimą ir visiškai nenužudęs jos jau beveik nepakeisi...
Na, redaguoju žodžius, kartais keičiu kai ką dėl papildomų sankabėlių, bet iš esmės tekstas yra ne šiaip fragmentiškas, laisvai kaitomas pastraipų rinkinys,o tarsi istorijos upė, tam tikras pasakojimo medis, ką čia beredaguosi, kai jau užaugo ir sumedėjo...
Tai o ką ten ilgai redaguoti? Perskaitai, klaidas pataisai (ypač gerai, jeigu Wordas pabraukia), vienoje kitoje vietoje žodį vaizdingesnį įterpi, arba sakinį kitaip perrrašai, kad stipriau skambėtų. Nieko ten ilgai neužtrunka, 15 minučių maximum, jeigu ilgas tekstas.
Gerą idėją reikai išlaikyti kaip gerą vyną, subrandinta ji įgauna sodrumo :) rašymas gali užimti nuo poros valandų iki kelių mėnesių, bet redagavimas dar ilgiau, (Spengiančią redagavau metus, vis nesidalindama čia).
Su laiku ne iki pat galo išgryninta idėja nušvinat tau prieš akis ir galvoji, kaip aš anksčiau nesupratau kad privalo taip būti, tiesiog privalo, taip ir ne kitaip. esu patyrusi tą nuostabą kai tau pagaliau viskas paaiškėja, ir nesupranti kaip tiek ilgai galėjai laužyti vargšę galvelę nesudurdamas siužeto galo su galu :)
Pats rašymas ir redagavimas neužima daug laiko - pora ar trejetą valandų, ir kūrinys arba straipsnis (na, tai ką rašau, dažniausiai yra daugiau link publicistikos, todėl kūryba ne visada tinka pavadinti) yra gatavas.
Kitaip būna su idėjomis - čia jau gali būti įvairių variantų:
Vienos idėjos atsiranda spontaniškai, išgirdus ar perskaičius kokią nors intriguojančią naujieną (pavyzdžiui, idėjoms mano esė "Prisipažinimas dėl lytinės orientacijos" ar "Ar egzistuoja heterofobijos problema?" kilo spontaniškai, kaip reakcija į man tam tikras emocijas sukėlusias ir didelio atgarsio visuomenėje susilaukusias naujienas).
Kitos idėjos gali būti mintyse geneeruojamos gana ilgą laiką, ir tiesiog tam tikram momentui (gal įkvėpimo?) atėjus, realizuotis straipsnyje. Pavyzdžiui, mano esė "Kodėl tiki į Dievą?" arba "Palaidumo kultui - NE" yra galbūt netgi metų metus trukusios informacijos iš aplinkos rinkimo, gyvenimiškos patirties (savo ir kitų) bei tam tikrų apmęstymų bei pokalbių su kitais žmonėmis apie gyvenimą rezultatas.
Todėl suskirstyti procentais yra labai sudėtinga. Pirmuoju atveju būtų 20% idėjos generavimo, 75%rašymo, 5% redagavimo, o antruoju atveju - 99,9999% idėjos generavimo, 0,0001 rašymo ir 0,00000000001% redagavimo.
Visų pirma joks aš nesu poetas, o rašliavininkas, mėgėjas. Mėgstantis savo jausmus išdėstyti kaip moku.
O kaip gaunasi taip ir net sutikčiau kur mano namuose yra skiltis kūriniai, pervadinti į Rašliavonė, nes taip manau ir yra. Gal kitų ir kūriniai ne man durnam spręsti.