Ką manote apie papildomą teksto lauką įkeliant naują kūrinį, kuriame būtų galima paskelbti išankstinę būsimo kūrinio anotaciją?

Tiems, kas nesupranta: anotacija - tai savotiškas visos būsimos kūrinio idėjos apibendrinimas, kuria autoriui galbūt pavyktų sudominti skaitytoją ir tuo pačiu suteiktų informacijos, ko tikėtis iš VISO kūrinio, o ne tik pirmosios dalies, kurias dažnas galbūt parašo ne taip jau įdomiai, kaip norėtų.

Be to, tam tikrą anotacijos dalį galima demonstruoti ir tekstų sąrašuose, po pavadinimu (tektų pakankinti programuotoją, bet rimtai - čia dvidešimt minučių darbo maksimum...)

Numanoma nauda:
* Autoriai turėtų galimybę iš anksto pateikti savo kūrinio idėją ir sukelti nevaldomą būsimų gerbėjų seilėtekį, net jei truputį paslįs su įžangine dalimi.

* Autoriai bus priversti susimąstyti, ką jie patys nori parašyti savo kūriniuose, nes c'mon - aš žinau kad daugelis jūsų vadovaujatės principu "rašau ką noriu, o kaip gausis - čia jau velnias žino..."

Numanoma žala:
* Poetai gali pradėti naudotis anotacija ne pagal paskirtį, nes jiems tokia iš viso nereikalinga. Todėl anotacijos laukas turėtų pasirodyti tik pasirenkant visus kitus žanrus, išskyrus poeziją.
* Prozininkai gali pasinaudoti anotacijos lauku ne pagal paskirtį ir imti talpinti haiku, poeziją, dienoraščius, etc., todėl šio lauko ženklų kiekis turėtų būti apribotas iki tam tikro protingo dydžio (mano asmenine nuomone, pakaktų 400 ženklų). Mažas kiekis išmokys mus suspausti įdomiausią savo kūrinių esmę į kuo mažiau sakinių.

Jei manote, kad tai jums pagelbėtų, kelkite letenas.

Kūrinio anotacijos pavyzdys:

- Jono Zombio Nuotykiai -
Vieną gūdžią naktį Jonas Skrepka atsipeikėja morgo patalpoje, po balta marška. Aplink kojos pirštą apvyniota viela su plastikiniu žymekliu, ant pilvo - šviežutėliai skrodimo randai. Galva šviesi it niekad. Atmintyje vienintelis atsiminimas - kaip mylimoji Jūratė kikendama nustūmė jį nuo daugiaaukščio stogo. Ir stiprus alkio jausmas, šnabždantis tučtuojau VEIKTI.

(Ženklų kiekis: 364)