Profai čia gerų kūrinių nededa, nes spausdina knygas. Ir išvis abejoju ar profų yra, na nebent tokių kuriuos tikri rašytojai grafomanais laiko, tai ateina čia ir vaidina. Bet ir tokių mažai, dauguma mėgėjai, juk čia mėgėjų puslapis.
Truputį nustebau skaitydama komentarus. Kai man "ateina " kūryba, aš net rašydama klaidų padarau, o paskui stebiuosi jas aptikusi, o būna, kad pati net nepastebiu. Tikrinau save rašydama per radiją diktuojamą diktantą - 2 klaidos. Aš raštinga. Komentarų laukiu, skaitau po kelis kartus. Būna dienų, kai noriu tik skaityti. Būna dienų, kai noriu tik M.K.Čiurlionio paveikslus žiūrėti. Ko noriu, tą ir darau. Ir džiaugiuosi savimi. Ar tai blogai?
Atleiskit "ne profai",manau,kad mokslas blogo labai daug neprideda, pats aš šiuo metu šventai pavydžiu,kad neteko mokytis,sakykim ir tos pačios filologijos. Tad šiuo metu tenka tenkintis skurdoka forma,išraiška,kai tuo tarpu turinio (pamąstymų,išgyvenimų) - tikrai pakanka.
Žinoma neatmetu to, kad rašant mes mokomės ir tobulėjam,galime savarankiškai nagrinėtis žinomų autorių kūrybos subtilybes ir panašiai... Tačiau,tai trunka ilgiau,nei gavus "sukramtytą" mokymą...Tarsi prieštaraudamas sau,gal tiksliau - papildydamas,noriu pastebėti ir tai,kad savarankiškos studijos (jau nesukramtyti produktai),be abejonės, mus stipriau paveikia,brandina ir tobulina...Tik šiuo atveju ir daugiau pareikalauja mūsų užsispyrimo, sąmoningumo, nepasilikimo vietoje,pasitenkinant tuo, ką jau sugebame...Tam iš tiesų gali pasitarnauti ir sveika,objektyvi kritika, o subjektyvioji ("gražu") teišlieka,jei tai išsakyta iš tyros širdies, be motyvacijos prisivilioti prie savos kūrybos... :)
Beje,dar apie mokslus: pats kritau juos dailės srityje ir žinau, ką reiškia persisunkti akademiniu mokymu,kuris gali ir gęsinti savitą stilių ir netgi kūrybiškumą. Tačiau,labai norint galima to išvengti, o gali pasisekti ir gauti tikrą mokytoją,kuris iš tavęs nesiekia daryti( kepti) antro savęs. Mano patirtis buvo kitokia : po keleto metų,jau pabaigus,aš ir vėl galėjau kurti - savitai,tačiau įgytos žinios ir patirtis besimokant tikrai nepakenkė...
Linkiu kūrybinės sėkmės - visiems! :)
Manau, ne kiekyje esmė, kolegos brangieji.. Ir iš vis! - ar svarbu sampraut apie tai, kiek čia, ten ar dar kur kitur yra profesionalų? Profesija juk dažnai it lėtinis susirgimas: įspraudžia kūrėją į rėmus, po ko dažnas iš jų - "Žiūrėk nepasišik!" - galingųjų kalbų supančiotas, ima ne va tai produktyviai eksplotuot kone vieno ir to paties turinio drobę, pakeičiant minimos gal tik tai rodymo kampą.. Į ką, žinoma, tikram kūrėjui - visiškai nusispjaut! Todėl, kad tikras profas, mano galva, yra tas, kuris nebijo būti išjuoktas.
Manau kūryboje profesionalų nėra ir jų būti negali.Juk nėra jokių kursų kuriuose mokytų rašyti ar vaikai eitų nuo mažens ir taip lavintų savo kūryba, jei tai egzistuotų būtų galima ieškoti profesionalų.O žmogus išleidęs knygą ar gavęs premiją nereiškia ,kad jis yra profesionalas,vienam jo knyga gali pasirodyti puiki,kitam- absurdas.
atleisk, bet ir kvaiša tu! Gal tu manai, kad dideji rašytojai baigė rašytojų kursus. Tarp didžiųjų klasikų nėra nė vieno tokio. Maža to, nemaža jų dalis laikė save mėgėjais ir tiesiog sau galėjo leisti rašyti, prisirašė iki to, kad tapo klasikais(turgenevas, baironas).
O kas liečia kritikus, tai čia iš viso, mano nuomone, visuomenės atmatos: ką žmogus gali postringauti, jei gyvenime pats nėra nieko sukūręs, nebent pataikauti vartotojams, kurie patys nežino ko nori ir vaidina inteligenciją.
Ir dar vienas pastebėjimas iš patirties: filologija kaip profesija, kaip taisyklė žudo menininkus. Tad jei rinksies profesiją, rinkis bet ką tik ne filologiją, ir ne žurnalistiką, jos iškreipia pasaulį:)
Niekada nesusimasčiau, kiek Rašykuose yra "profų", bet manau, kad jų tikrai turėtų būtį. Didžiausias troškimas, kad filologai nepasididžiuotų ir nepatingėtų nors retkarčiais į svetimas eiles žvilgtelėti ir dalykiškai pakomentuoti. Būtų gera pamoka neprofesionalams. Vertinu kiekvieno rašyko komentarus, net ir trumpučius. Vis dėl to perskaitė! O dėl skonio nėr ko ginčytis.Juk tikslai skiriasi.
Smagu rasti komentarą to, kas parašyta tarp eilučių. Net apsidžiaugiau radusi "nuobodu", nes eilėmis bandžiau išreikšti nuobodulį. Reiškia - man pavyko.
Nekonkretus klausimas - ką baigusių? Manau, kad čia dauguma žmonių išsilavinę, su aukštuoju. O baigusių kažką konkrečiai susijusio su filologija, manau čia naedaug. Daugelis mūsų esame baigę visai su literatūra nesusijusius dalykus, dirbame visai su ja nesusijusius darbus. Literatūra, tai daugelio čia besilankančių hobis. O iš hobio gali kažkas ir išaugti, jei bus pakankamai gabumų ir dar svarbiau - darbo. O dėl komentavimo pritariu, norisi ir man kažkokių platesnių, išsamių komentarų, ir be abejo - kuo daugiau komentarų. "Gražu" - čia man ne komentaras. Bet gerai ir išsamiai pakomentuojančių čia mažai, dauguma tingi tai daryti.
"Profas" - neegzistuojanti sąvoka. Ką galima laikyti profu? Žmogų, išleidusį knygą? Tokių rašyke yra, gal net koks penketas (o jei skaičiuot ir neaktyvius - visi keliolika). Žmogų, baigusį universitetą (kiek suprantu, omeny turėta būtent tai)? Tokių maždaug du trečdaliai (jei imt ir vis atsirandančius, pašeliojančius ir dingstančius naujokus - tada pusė). Pripažintą kritiką, literatūrologą ar šiaip filologijos profesorių? Gal keletas atsirastų.
Linksmas klausimas. Bandysiu atsakyt taippat linksmai. Visi kažką baigę, nes kaip matot raštingi. Na, bent jau pradines mokyklas baigę visi. O kaip suprasti klausimą kiek sėdi bent kažkiek prie profų? Turėjot omenyje kalėjimą? IR kokia tai kategorija kažkiek prie profų? Čia turima galvoje atstumas, gylis ar dar kas nors? :)