Ir kam tau į tą galerą prisireikė, Welniuke? Dvi dienos, nervų sudeginta už 500 dienų į priekį ir po visko džiaugsies, kad durdomas užsibaigė, o visi debilai namo išsivažinėjo. Liks tik nudailintos fotošopu nuotraukos ir kalnas neišplautų lėkščių.
Jei tu man virtsi pietuts, tai mets ilgai ir laimingai gyventsim. O jei dar ir vakarienę, tai dar ir kartu vitsą tą laiką..., na kai ilgai ir laimngai. putsryciuts ats galiu ir pats patsidaryti, nets tsumutstinuką, tia puts mano indėlits į pendrą tstazą..a..e..tsutuoktuvinį, pataka, taip???
Prisekiam, kad mes liksime tokie pat laisvi, kaip buvome iki šiol. Prisiekiam, kad savo laisva valia nedarysime nieko tokio, ko savaimingai ir nedaroma niekada mylimam žmogui. Prisiekiam, kad pajusim jo skausmą, jei tik jis bus, tada kai jam reikės atleidimo, o pajutę - atleisim. Prisiekiam, kad mylėsim jį tol, kol jis mus mylės ir galbūt net šiek tiek ilgiau, nei jis, jei taip kada nors iš viso atsitiks, o tada - duosim vieni kitiems laisvę, arba pamilsim iš naujo, priklausomai nuo vertybių suderinamumo. Jei jo nėra jau dabar - variantas pirmas, jei jis yra - savaime aišku, kad antras. Ir Dievas mums tame padės, ir visata, ir kosmosas, ir pasaulis, amenzo;D
Jums matant aš prisiekiu, kad vyrą šį maitinsiu skaniu maistu ir bus jis be nuodų. Suprasiu, kai jis sakys „Kariauju aš dabar! palauk, kol bus čekpointas!" Kad būtų priesaika tvirta sutvirtinsiu aš ją krauju niekingų mirtingųjų. (šiuo momentu reikia išsitraukti peilį ir žengti link kunigo, santuokų rūmų darbuotojo ar kito žmogaus) Priimk šią auka, o valdove Pakraupiamakaroni!
Priesaikos sutvirtinimui reikia 4-6 litrų kraujo, kurį galima išgauti iš vieno ar kelių asmenu. Tinka tiek veninis, tiek ir arterinis. Gražių vestuvių!