Lap, žiūrėk abstrakčiau, jokio skirtumo kam - poezijai, prozai, fantastikai, nesvarbu kas - muzika, žodis (sakinys), kvapas, pojūtis... Svarbu išeitinės pozicijos asociatyvumas, galimybė sieti tekstą su tema. Žodį su žodžiu paprasčiausia, bet esmė ta pati.
Va, vadinasi tikrai - skonių reikalas, A Puoke, galim ginčytis iki begalybės, bet aš vistiek nemanysiu, kad gera idėja fantastikos kūrinius rašyt pagal muziką. Poeziją - taip, bet fantastiką...
Yra dar pavasario lygiadienis, maždaug kovo 21. Dar, sako, kad tai yra tikrojo "gamtiško" pavasario pradžia. Simboliška data pateikti kūrinius, kuriuose yra užuominų apie sniegą :)
Kadangi Aurimaz numetė pirštinę, aš ją kilstelėsiu. Tema - bile kokia. Kas ant seilės užėjo. Tik kūriniuose svarbu sniegas, kaip pagrindinis, šalutinis arba epizodinios veikėjas/objektas (atiduokim duoklę nesibaigiančiai žiemai), o visa kita nevaržoma.
Ai, Lape, nu žaidžiam mes čia smėlio dėžėje, žarstomės smėliuku, o tau kabliai terūpi...
Sudalyvauk pagal taisykles ir suprasi.
Arba nesuprasi.
Omnia, va taip ir aš jaučiausi su tais lakūnais :D Ne savo rogėse, ne savo pasaulyje.
Rašyti pagal užsakymą - blogis. Reikia skrydžio sąmonėje, tada tik galima kažką rašyti.
Palaukit, lapė kažko nesuprato... Patys apsiginkluojat, patys apsikomentuojat ir patys nusprendžiat kas riteris? :) Kažkur čia taisyklėse reikia padaryt pataisymą, kad nuo besikaunančiųjų niekas nepriklauso, ir tik fantastiškoji liaudis galėtų nuspręst, kaip bus kaunamasi ir kas laimi.
Ar aš čia tik dabar prabudau, bet būkit geri, paprotinkit lapę. :)
Šia dvikova mes kirtome tam tikrą ribą, peržengėme tam tikrą tabu – skaitai abu darbus, ir tiesiog jauste jauti, kad tuoj trenks žaibas. Natūralu, kad net geriausi skyrelio skaitovai rašo tai, ką esame įpratę girdėti tik iš vienadienų drugelių: neįveikiau, neperskaičiau.
Rašyti svetimu stiliumi yra blogis. Ši idėja man pasirodė įdomi štai kuo: maniau, būsime priversti gilintis į svetimą stilių. Anaiptol.
Kai skaitau FMD opusą, nerandu savęs nė lašo. Kruvini kabliai. Didžiosios Galvos Kaulas. Rašau daug švariau, neišleidžiu sakinio ar metaforos, kuri neturėtų aiškios prasmės arba sankabos su kuriuo nors kitu sakiniu.
Na, nuliukai ir vienetukai, kraujas metalo upėse – bet tai tik vogti įvaizdžiai, kamufliažas. Fulas Metalas Džaketas nė nemegino rašyti mano stiliumi. Temos ir įvaizdžiai anaiptol dar ne stilius.
FMD opusas man primena ne lyrinę istoriją ar lyrinį fantastinio pasaulio peizažą (tą aš rašau), bet farsą. Tai visai ne aš.
Rašymas svetimu stiliumi gali būti palygintas su didelio senovinio burlaivio valdymu. Svetimas stilius - tai tau nepažįstama įgula, nesuprantanti tavo komandų (iš pusės mygtuko), nežinanti tavojo kelionės tikslo, nematanti tavųjų orientyrų.
Todėl išlaikiau tik kelias pastraipas: pirmąjį fragmentą iki žvaigždučių. Paskui išmečiau svetimą igulą per bortą ir iš triumo pakilo manieji jūreiviai.
Savo kūryboje FMD suvelia įvaizdžius, piešia tamsiai, atrodo, taip galėčiau, bet man tai neįdomu. Damasto komentaras-priekaištas, kad rašau be istorijos (o FMD su), man kiek juokingas. Tarsi siužetas būtų privalomas kūrinio dievas. Tarsi nebūtų žmonijos istorijoje kūrinių, kuriuose siužetas atliktų tik pasaulio ar idėjos iliustracijos vaidmenį.
Antra vertus, kritikai teisūs. Šis mano mažulis tėra myžymas vaivorykšte. Ilgai vilkinau jo pradžią, net paprašiau FMD papildomos savaitės, niekaip negalėjau ryžtis ženkti į laivą su svetima įgula.
Tik klausiausi muzikos (Žili - išmesk visus tarpus iš nuorodų, tuomet jos veiks). Beje, FMD nepdairiai pasirinko „temas“ – nei vienas iš tų užkrėstų grybų netinka omnia_mea kuriamiems pasauliams...
Mintis gimė ketvirtadienį: pagalvojau apie postapokalipsinius nuo moterų kone amžiams atskirtus vyrus. Deeply disturbet turėtų būti jų gyvenimas. Muzika natūraliai asociavosi su judėjimo (plaukimo) ritmu. Pagalvojau, FMD mėgsta užkloti kelis realybės sluoksnius, supinsiu dabartį su praeities (sausų senamiesčių) vizijomis.
Parašiau sekmadienio ryte, maždaug per dvi valandas. Žinojau, kad chaltūrinu. Atsipalaidavau, ir pasistengiau bent jau suteikti Jums skaitymo malonumą.
Būčiau linkęs laikyti šią dvikova pralaimėta: a) nepasiteisino manoji idėja, b) savaitę vėlavau, c) per mažai teksto, d) nėra siužeto. Sveikinu, naujasis riteri, kova nebuvo lengva.
Pakėliau žavios damos innuendo mestą baltą pirštinę(kol ji nenukrito į purvą) ir sklelbiu tris, tikrai moteriškus ginklus ir temas.
Reikalavimai: Dainos žodžiai negali pasikartot kūrinyje,arba jo pavadinime.Kurinys turi būti “nepersūdytas” fantazijos kliedesiais(vampyrais, ufonautais ir t.t.), o dvelkti romantiniu – filosofiniu mastymu, spalvingu peizažu, įjungiant ne daugiau kaip tris veikėjus, personažus.
Kaip man buvo užsiminta pokalbio metu,kad dama turi bent tris savaites pudruotis, taigiatsižvelgiant į damos prašymą, turime paskelbti savo kurinius iki kovo 17d dienos , 21 val.(Lietuvos laiku)
Maksimali apimtis iki 10000 ženklų (su tarpais).
Štai temos: