nėra čia dvigubų standartų. yra dvi svarstyklių lėkštės. nėra čia ir dviejų spalvų. nėra tik juoda ir balta. tik mėlyna ar raudona. nėra gerų ir blogų rašykų.
Pritariu Karolio Pamišėlio minčiai dėl "etinio" reguliavimo panaikinimo, paliekant vien tech priežiūrą iš administracijos pusės. T.y. kaip žmonės bendrauja lai būna žmonių reikalas, nes dabar vos ne didesnė pusė kūrybinės svetainės veiklos (tiek vartotojų tiek administratorių) sudaro nuoskaudų detektyvai
žr. Techninė pražanga pvz., Techninė pražanga skiriama tiek žaidėjui, tiek komandos treneriui arba atsarginių žaidėjų suoleliui už ginčus su teisėju, už teisėjų ir sekretoriato užgauliojimus.
jei nėra tikslo laimėti - žmogus turi būti gydomas psich. įstaigoj neginu šio teiginio, bet šiuo momentu jis yra traktuojamas kaip teisingas mokslo srity tad, eh
nepainiok techninių taisyklių (kaip publikuoti kūrinį ir pan.) ir bendravimo taisyklių (kalbėkit tyliai, nerėkaukit, nesikeikit, nesistumdykit, plaukit rankas prieš jungdamiesi prie rašykų).
o dėl atrankos... taip, didelė tikimybė, kad liks tik Vilkė. bet jei rimčiau, nereikia nuvertinti žmonių. dauguma jų juk kažkaip išgyvena šiapus monitoriaus be auklyčių.
Klimb, gyvenimo kaip žaidimo metafora turi savo žavesio. bet dar Baudelaire atvėrė įdomų jos aspektą: o ką, jeigu mums vis vien - laimėti ar pralaimėti? ir ar nėra taip, kad štai tokio abejingumo kamuojami žmonės čia ir renkasi?
kitas dalykas, kad gyvenimas per daug sudėtingas, jog įspaustum į taisykles. štai yra įstatymai, bet jie negali numatyti visų įmanomų situacijų, ir todėl reikalingas teisėjas - konkretaus įvykio interpretuotojas įstatymų kontekste. kaip įsprausti į taisykles tokį dalyką kaip žmonių bendravimas? štai aš gal sugalvosiu tave kabinti ir parašysiu tau 100 kvailų žinučių, o tu nuspręsi, kad tai persekiojimas ir pasiskųsi auklytei, o auklytė ateis ir išbars mane už netinkamą elgesį... argi visa tai ne kvaila?
neatsimenu atvejo kai skundė žmogų, o ne veiksmus bet aš čia ne per ilgiausiai o šiaip gal geriau jokių taisyklių nei taisyklės, lengvai stumdomos į visas puses
negali būti erdvės be taisyklių nes tai, kad reikia kelti eiles į eilių skyrių jau yra taisyklė. tai, kad darbą gali publikuoti tik užsiregistravęs, jau yra taisyklė. tai, kad galite prisijungti tik turėdami internetą, jau yra taisyklė.
kodėl žaidimų taisykles taip lengva priimti? kodėl taip noriai priimamos konkursų taisyklės (net jeigu nėra tobulai surašytos)?
nes taisyklės šiais atvejais yra svarbi žaidimo/konkurso dalis. nėra taisyklių – nėra žaidimo. nėra taisyklių – nėra konkurso.
jas priimat noriai ir uoliai vykdot, pasitikrindami, ar tikrai pavyksta. patys save prižiūrit. sunkčiaujat žaisdami? ar saldi tada pergalė? pavagiat kūrinį konkursui? ar saldi tada pergalė?
gyvenimas irgi turi taisykles. žaiskit. kodėl norit apgaut save? rašykas turi taisykles. Jūs galit pamatyti patys, kad esat pažeidėjai. kas kartą skirdami kuolą iš keršto, ar eidami paskųsti Jums nepatinkantį žmogų su viltim, kad jį banins, Jūs apgaunate save. atimate iš savęs malonumą žaisti pagal pasiūlytas taisykles. žaidžiate ne gyvenimą, ne kūrybą, o taisykles. nesijaučiat saugūs? tikrinatės ribas? spendžiate asmenines vaikystės traumas? nagi?
taisyklių griežtinti nereikia. jų reikia atsisakyti. kaip ir Webmasterio instituto. kažkada jau sakiau, kad čia sukurta vaikų darželio aplinka: suleidom vaikus į smėlio dėžę, jie ten kapstosi, o šone stovi auklytė/Webmasteris. jei Petriukas su kastuvėliu užvožė Marytei per galvą arba jeigu Marytė pažėrė Petriukui į akis smėlio, atbėga auklytė, išbara už netinkamą elgesį, pastato kelioms savaitėms į kampą arba apskritai išvaro iš smėlio dėžės... o jeigu imtumėm ir pripažintumėm, kad esam suaugę žmonės ir atėjome į viešą parką? svetainėje galioje Lietuvos Respublikos įstatymai, tad jei kas nors peržengė ribas - tegul bylinėjasi teismuose. o visais kitais atvejais nėra ko kištis. tendencija tokia: kuo labiau socialinio tinklo valdžia kišasi ir reguliuoja, tuo labiau bėga vartotojai. interneto platybėse žmonės nori atsipalaiduoti, o ne patekti į kažkokią policinės valstybės aplinką.
aišku, panaikinus taisykles ir numarinus Webmasterį pirmas kelias savaites būtų chaosas: visi vienas kitą siuntinėtų ir t.t., bet paskui, kai taptų aišku, kad nuo to niekas nesikeičia, kad nėra kam pasiskųsti, viskas stotų į savo vietas. konfliktai, žinoma, kiltų, bet kur jų nekyla? žmonės mes visgi. bet esmė tokia: pažeidei Lietuvos įstatymus - tave blokuoja arba perduoda tavo duomenis kam reikia, o tinkamo/netinkamo elgesio atvejai - ne auklytės reikalas, nes kalba apie suaugusius žmones. kažkas susipešė? puiku, tegul pešasi. išsiaiškins, kas stipresnis, ir nusiramins. ir taip bus geriau, nei dabartinė situacija, kai suaugęs žmogus bėgioja pas auklytę ir aiškina, kad ne jis pirmas pradėjo...
kas iš tiesų atsakingas, kad svetainėje būtų tvarka? kiekvienas iš Jūsų. ką daryti, kad tik maža dalis tai supranta? priminti. ką daryti, jeigu pamiršta? priminti. ką daryti, jeigu įsikarščiuoja? nuraminti. priminti, kaip galima neįsikarščiuoti. kaip motyvuoti elgtis gerai? gūžt. kaip bausti, kad tai būtų efektyvu? gūžt.
Jūs gi ne mokykloj. jau užaugę, suprantat kaip sukasi pasaulis, kad yra veiksmas ir atoveiksmis. tai ką daryti su Jumis? nėra atsakymų, tiesa? visi juos žinom kaip ir žinom, kad neveikia. nes jeigu veiktų, tai ar būtų tokios institucijos, kurios dabar yra anam plačiam pasaulyje ir kurių minimodulio reikalaujate čia. ko administracija iš Jūsų tikisi? pagarbos vienas kitam, neutralumo, objektyvumo, kūrybiškumo rašant, vertinant, bendraujant. ne patyčių, o šypsnių, gebėjimo priimti kritiką, augti. gebėjimo suprasti, kad savivertei nieko nenutiko gavus nepagrįsta kuolą.
Skaičiau. Manau jų reikia. Šiaip savaime suprantama, kaip reiktų elgtis, bet jos sveika, kai reikia nubausti arba priminti jas. Kitaip prasidėtu išvedžiojimai iki begalybės.
Nesilaiko piktybiškai (bet tokie, panašu, greit išpirdolinami), arba nuoširdžiai nesupranta, kokie begėdžiai yra. Jiems reik padėt...
Nesugalvoju nieko geresnio, nei blokavimas. Aišku, gal kiek 'amoralu' ir 'nehumaniška', nes gi vietos po saule yra visiems, bet kad tokie vis tiek verks, ar tai užblokuosi ar tai pastoviai juos neva žagins kažkas.
O kad nebūtų per dažnai ir negražu, prieš blokuojant būtų galima atlikti apklausą, su trumpu pristatymu, už ką ketinama blokuot, ir kur tarkim pasisakytu tik už arba prieš, be išsiplėtimo. Ir apklausa tūrėtų kokį minimumo limitą, tarkim 10 pasisakiusių arba trys dienos.
Netobula, bet ir liaudies balsas būtų išgirstas ir ne visos malkos ant administratorių.
arba imkim per pavyzdį kokį nors mažučiuką. tarkim turim klasę moksleivių. tai Jūs. yra mokyklos taisyklės, pamokos taisyklės, pertraukos taisyklės, renginių taisyklės. namie yra namų taisyklės. tėvų ir kitų artimųjų. dar toliau yra miesto taisyklės, eismo taisyklės, šalies taisyklės, gamtos dėsniai. kas įvyksta, kai kiti nepaklūsta taisyklėms? pavyzdžiui, viršyja greitį, nors žino, kad taip daryti negalima. žino, kad vakar įvyko X avarijų ir žuvo Y žmonių, bet vis tiek viršyja greitį. kodėl?
kviesčiau pasidalinti mintimis: ar mums apskritai reikia taisyklių ir kas būtų be jų? ar skaitėte taisykles? kodėl, Jūsų manymu, žmonės taisyklių nesilaiko? ką reiktų daryti, kad būtų laikomasi? kokios galimos veiksmingesnės alternatyvos nei izoliuojančios bausmės?