Va šitą mano šedevrą liaudis palaikė banaliu, o aš į jį tiek sielos sudėjau. Ech... Na, kaip ten bebūtų - su šventėmis jus, rašykai jūs mano mieli.
Štai Kalėdos jau ateina
Vėl visi užtrauksim dainą
Ęęęęęę - balsais pragertais rėksim
Snukiadaužį girti plieksim
Kas išgerti nenorės
Ir čierkelę kelt tingės
Tie iš pikto dėdės Santos
Ech, negaus nė skruzdėlės
Kalėdoja vakarais
Advento ramiais, tyliais
Labusėliai treninguoti
Ė, gal jiems į galvą duoti?
Drauge mielas, jų neliesk
Atvėsk broli, tik atvėsk
Senio Šalčio elfai jie
Apdaužys, ir bus tau jėėė
Tas kaimynas besarmatis
Su Kalėdom žmoną sveikins
Atsinešęs samagono
Kirviu ją užvys ant stogo
Ir nereikia ant jo pykti
Noris žmogui pasilinksmint
Girtas per šventes tiktai
Argi tai labai blogai?
Ir pas kitą kaimynėlį
Irma, Zosė, Agotėlė
Rūsy žmoną užrakino
Siaus, dainuos jie iki ryto
O pas Frosią gale kaimo
Cielas būrys diedų renkas
Ir Kalėdų proga jie
Ach, trauks Frosią iš eilės
Lietuva - šalis graži
Ir žiemužės vidury
Ant sniegelio, ant ledelio
Išvemc vinigretas šąla...
Na lietuviai, nėr ko tempt
Arielkėlę prašom gert
Užsikąskit su mišraine
Dar ir šližikų, jei eina
Ir apšilę, net sukaitę
Nagi, traukiam visi dainą
Gal Kubilius po naujų
Ach, atsiprašys visų?
Ir išlūžo dėdė Santa... pabučiuok Sniegurkai žandą.
Keletas metų - nėra didelis laiko tarpas , kad galėtum pamatyti regresą poezijoje - sakykime.Štai pavyzdėliai iš 2002m. rasyk (poros minučių trukmės paieškos) - tokio tipo kūrybos daug, daug, daauug ...
Kai pasaulio dalele as ir tu, Tu negali tiesiog sedet. Kai vejas laksto pries akis, Tu tiesiog turi skubet kartu.
Kai negali but salia, Kai tu toli toli, Kur jura skiria mus, Lieka tik galvot apie tave...
***
As vienisas medis As roze nuvytus Ir artimas sirdziai Seniai jau palikes.
Tik nerimas siela Vis grauzia ir grauzia O vejas siaurinis Vis bando sulauzyt.
***
Pabudęs rytą tu nori gerti, Nes taip troškina po vakar dienos. Galva jau skyla į dvi dalis, Ir nežinai kas tau ją vėl sulipdys
Šalia savęs pamatai vakarykščia meilę Ir net nepameni kuo ji vardu. Bežiūrint į tavę jai nutysta seilė, Bet tau jau darosi šlykštu.
Ir gal tik daugėja , o priežąsčių begalės - ir paties sociumo banalėjimas , ir išsilavinimo literatūrinio regresas , ir socialinė atskirtis ir t.t. ir t.p. Galų gale dėl techninio progreso augantis puslapio pasiekiamumas vis platesnėms "masėms" ir lengvas būdas greitai parodyti - aš esu , aš rašau , aš poetas - o kaip, apie ką - argi čia svarbu...:) Suvulgarinau kiek - bet plačiai tyrinėti šituos reiškinius - yra kam , paliksim specialistams , kad tik jie turėtų laiko , noro - o ,svarbiausia, - pinigų :))
"vis dažniau" tai čia turimas omeny pastovus srautas nuo rašyko pradžios ar šiaip tiesiog amžinas pasipiktinimas persikelia į diskusijas
čia laisva šalis ir jeigu žmonės nori rašyt banalius ketureilius ir dėt juos į fantastiką - jie turi tokią teisę !
Butent. Nori kurti - kurk. Bet ar ai butina publikuoti, jei, kogero, ir pats suvoki, jog nera pakankamai gera, jog suteiktum sau teise taj bandyti grusti i kitu galvas? Mano manymu, ne. I taj sau paciam turetu atsakyti kiekvienas, pries pasirinkdamas piktograma "issaugoti"...
Juodvarne, o tu sau klausimo neuždavei, kas tau suteikė teisę spręsti, kas yra šūdas, o kas ne?:) O gal tu į dievus taikai? Tamsta turi prisiminti, kad esi tokia pati dulkė, kaip ir bet kuris kitas rašykas. ir tik rinka plius pinigai nusprendžia, kas yra didis:)
Gerbiamoji poliubka nevertinciau taip visu rasanciuju ir patarciau nevaidinti daug zinancios, dauguma cia - megejai. O save priskyre prie didziu poetu ar rasytoju knygutes savo pabandykit isleist i pasauli .Paziuresim ar kas pirks.Visokiu eiliu reikia visi cia ir tusinasi del idomumo.
Manau, kad kiekvienas gali rašyti ką nori ir kaip nori. Bet PUBLIKUOJANT menkaverčius kūrinius yra gaišinamas kitų žmonių laikas ir taip pažeidžiamos jų teisės į gerą literatūrą.
Ta pati sriuba vienam būna per sūri, o kitas drusskos dedasi. Taip ir su kūryba. Neįsižeiskit mieli poetai, kad poeziją prilyginau sriubai, tačiau ir nepamirškite, kad kas vienam skaitytojui atrodo banalybių banalybe, kitas tai priima kaip atgaivą. Todėl sakau, kad turi užtekti vietos visokiai kūrybai, o ką skaityti lai pasirenka skaitytojas.
Visko pasitaiko. Nieko nepakeisi, jei žmogus nori kurti, bet jam nesigauna. Tokie eilėraščiai neįdomūs, tačiau lengviau juos suprasti, nes nėra įvairiausių užslėptų minčių ar kitų grožybių. Bet vis dėlto, reikia pasistengti, o ne kurti ir publikuoti bet ką.
Reiškia matyt aš save per aukštai vertinu ;D reikia susimąstyt... Bet tikrai prisipažinsiu ir aš ne kartą taip pamanau. Pati, įkvėpta gotikinių romanų, metalo muzikos tekstų ir dar šiaip vaizdinių iš savo galvos, rašau visokius niūrius bet, mano nuomone, gražius dalykus. Nežinau, geri jie as ne, bet viena tikrai žinau - originalūs. O banalumas mane tikrai nervina - tarsi nebūtų apie ką daugiau rašyt, nei kaip žydi pievoj gėlytės. Bet nuoširdumas svarbiau.
O tie skaičiai kam? ;D
Jei kažkas toks mandras, kad kito sielos apraiškas laiko banaliom, tai turbūt per dau gerai save vertina. Gal žmogus kitaip kurti nepajėgia, bet kurti neuždrausi.Jei tokie kieti, tai eikit į kūribingi.lt, tai jūsų kūrybą nuleis ant žemės. Šis tinklalapis kaip suprantu yra mėgėjam ir leiskit tokiais būti. Aš irgi nieko ypatingo nekuriu, bet man smagu kai kas nors perskaito ką sukuriu. Ir žiauriai nepatinka išsireiškimas "tikrieji rašykai", lyg kažkoks žmonių rūšiavimas. Labai geras rašytojas savo kūrinius leidžia knygose, spausdina leidiniuose o ne į netą deda na šarum, jei toks lygis tai nereikia čia savęs susireikšminti.
banalu tai mano manymu tada kai kalba tiesiogiai eina apie gelytes,sirdutes,ir kitus "usi pusi musi" ... o nebanalu tai tada kai tuos "usi pusi musi" galima perversti ir paversti bei parodyti liaudziai kitaip ... mano manymu kas tikrai turi psaukima rasyti ir daro tai nuo sirdies bei tik aplankyti ikvepimo ir nepriverstinai tai tiesiog negali buti banalu...jei mane supratot ar as klystu tai prasykit kaip ujum atrodo :)