Villte WheelDaugiau išplėtojant mintis apie klasiką, tai galima pasakyt, jog ši muzika ne kiekvienam. Ji patikti gali tik arba subtilioms ir elegantiškoms moterims, kurios puoselėja kultūrines tradicijas, arba tikriems inteligentams. Nes tai išprususių ir garbingų žmonių muzika, bent jau toks vyrauja stereotipas. Aš asmeniškai nelabai ją mėgstu, bet dėl bendro išprusimo verta pasiklausyti ir žinoti bent kelis žymiausius kūrinius bei jų kūrėjus.
Tik stereotipas. Klasikinė muzika teigiamai veikia net karves, pomidorus ir kitokius geriau už žmogų gyvent mokančius padarus. Ji palanki smegeninei (jei tokią turi), niekur nuo to nepabėgsi. Individualus neprielankumas (arba nepagrįstas to nepalankumo demonstravimas) šiai muzikai gali kilti tik dėl kultūrinio poveikio.
Le HawkГригорий Лепс и Тимати - Лондон Primygtinai rekomenduoju. Senai neteko girdėti tokio fantastiško šedevro.
Daugiau išplėtojant mintis apie klasiką, tai galima pasakyt, jog ši muzika ne kiekvienam. Ji patikti gali tik arba subtilioms ir elegantiškoms moterims, kurios puoselėja kultūrines tradicijas, arba tikriems inteligentams. Nes tai išprususių ir garbingų žmonių muzika, bent jau toks vyrauja stereotipas. Aš asmeniškai nelabai ją mėgstu, bet dėl bendro išprusimo verta pasiklausyti ir žinoti bent kelis žymiausius kūrinius bei jų kūrėjus.
Vaikystės laikų hitas, kuris nuostabiai klausosi ir dabar. Gryna energija ir pozityvas!
http://www.youtube.com/watch?v=bawog6vNcTg
Žiūriu, čia daug kas kalba apie klasiką. Na negalėčiau prisiversti klasikos klausyti nei rašydamas, nei šiaip eidamas gatve su ausinėmis. Visai ne man ta klasika, absoliučiai nuobodu ir nesuprantama.
Kaip kada. Tiesiog reikia parinkti TINKAMĄ muziką :) Žinoma, kad metalas gali blaškyti, neleisti sukaupti dėmesio į pagrindinį tikslą (kūrinio rašymą). Bet, pavyzdžiui, klasika - puikus pasirinkimas. Aš tai mėgstu įvairią muziką, bet mėgstamiausia - rokas, o jis dar ir kaip blaško...
O legendinis kūrinys 4'33" išties įkvepia :D Užsimaniau dabar paklausyti :D
Labai paprastai Le Hawk gali rašyti su tais "kamatozais". Šiaip aš visada trankią ir energingą muziką klausau - ir rašydamas, ir eidamas mieste, ir šiaip kažką kompu darydamas. Pagrinde techno, 90-ųjų eurodance, 80-ųjų disco ir t. t.
Va jau kelintą dieną varau Ruslana - Дикі танці (ukrainietiška versija man žymiai labiau patinka už anglišką Wild Dances). Viena iš geriausių pasaulio istorijoje sukurtų dainų, gyva energija, ir tikrai sutekia daug energijos ir rašymui, ir fizinei, ir protinei veiklai - viskam!!!
Kartais rašydamas klausau Erik Satie Gnossienne, kaip Le Hawk gali rašyt su tais kamatozais neįsivaizduoju... Valkas, "4:33", hehe. Puikus kompozitorius, kurio klausant visad randu kažką naujo, kalbant ne tik apie "4:33" :)
Aš labai mėgstu muziką, ypač tokią kurią galima pritaikyti prie vaizdų ir ... . Taip pat kuriu meną, į kurį įeina muzika, kaip neatsiejama dalis. Tačiau, muzika nuolat gyvena mano širdyje ir man nereikia jos klausyti tuo metu, kai kuriu. Priešingai -tuomet, kai klausau muzikos, nedirbu jokio kito darbo. Mėgstu visas atsiduoti muzikai - ji pati manę užpildo pilnai.
Vilius Mažeika
Beje, negali būti jokios abejonės, kad kurdami muzikos klausosi absoliučiai visi. Absoliučiai. Nors drįsčiau teigti, jog šioje situacijose populiariausia yra nemirtingoji Džono Keidžio kompozicija 4'33". Ką nors rašliavodamas pats visuomet tiek klausau, tiek atlieku - sprendžiant iš komentarų, ne aš vienas toks.
O man kuriant, muzika kaip reikiant maišo. Verčia koją judint, trepsėti, niūniuoti,velka ant šokio. Taip išsiblaškau ir rašliava tampa reikšminga tik užpakaliui valytis :)
Negaliu konkrečiai pasakyti, kiek sakinių ar pastraipų esu parašęs skambant konkrečiai šiam kūriniui, bet rašymui ir idėjų generavimui man panašus Techno/Hard Trance tikrai padeda.
