Rašyk
Eilės (79407)
Fantastika (2351)
Esė (1606)
Proza (11110)
Vaikams (2742)
Slam (86)
English (1208)
Po polsku (380)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







tokią dieną važinėčiau troleibusu iki sudiltų jam ūsai, arba manasis studento pažimėjimas, traukiamas iš ne ką mažiau sudilusios ir tuštejančios bevažinėjant piniginės, sutikus žavią kontrolierę.


2007-03-25 19:53
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-12-26 20:41
Satchmo patarėjas
Penktadieniais centras jaučiasi saugesnis, kadangi  prie kasų budi Raimis. Ir pirkėjai būna laimingesni, nes juk Raimio budinčio, būta gražaus, tvirto, o tatai gražaus ir tvirto, vienišom kasininkėm, jaunom ir tauresnėm, ne tokiomis mamiškomis šypsenomis, bei riebaluotomis galvomis, kurių jos pastoviai nespėja išsiplauti prieš darbą, po vėlyvos barnių nakties su griaustinio kelnėse nestokojančiu sugyventiniu ar benkartais, pavogusiais piniginę, reikėdavo labai daug: Joms malonu būdavo stebėti kaip Raimis kruopščiai deda plombą ant inkasuotų pinigų maišelio, ar perskaičiuoja kartu, fiktyviai tempiant laiką ir kiek galima ilgiau kalbinant jį prie savo prekystalio; tiek pasiguosti, koks jau jų tas blogas sugyventinis, kokie padūkę vaikai, -tikriausiai su nedidele viltimi, kad Raimis pasisiūlys padaryti tvarką namie. Šitų siekių genamos kasininkės, vos pamačiusios Raimį penktadieniais, pildavo barkodus, o kasų pypsėjimų intensyvumas lenkdavo Tarybų sąjungos radarų būstinės, įsikūrusios Kaukaze, balistinių raketų antpuolių nuo Jankio pusės pratybų metu prieš atsiskaitymus Chruščiovui.
-Pilna! Raimundėli girdi? Piiiilnutėlė, neturiu kur kišt šitų vagnorkių!
-Tilps, Nataša, tilps, tu paspausk dar truputėlį, o aš suvaikščiosiu apžiūrėti kitų.
-Žinok meilybe dar truputėlis, ir tave teks spausti, tik dėja ne prie kasos,- tardama tai ji gašliai išsišiepė, o pro tarpelį tarp lūpų matėsi pusiau išbaladoti pageltę dantys,- tad paskubėk man!
Raimis niekada nekreipdavo demėsio į dviprasmiškas “kolegių” replikas, juolab į kakarynes, iš kurių jos sklido.
 
Centro didžiąją dalį sudarė žmonės. Mažąją  – gyvuliai, kaip direktorius, kuriam santykinė sudėtinė centro skaidymo metodika, minėta prieš tai, galiojo atvirkštine tvarka; ūkvedys, kuris mėgdavo pakyrkinti tešlinę kvepalų pardavėją, o po to nuo jos nukniaukti tikro Boso kvepalų, ir keletas benamių, nuolatos, bet ne penktadieniais, beprotiškai apdergiančių vieninteli centre esantį sanitarinį mazgą vyrams. Benamiai nebijojo Raimio, tačiau būdavo dėkingi, kai retkarčiais iš rakinamo šalia centro konkteinerio popieriui pastarasis ištraukdavo keletą kartotoninių “apmušalų”.  Minėtini ir mutantai, - tokie individai, kurie priklausomai nuo situacijos centre ir prie jo, sugebėdavo tapti neįgaliaisiais, kitus paversti gaidžiais, ožiais, ar dar kokiais padarais, ir pan. Vienu žodžiu, Centras būtų kaip ir labai stebuklinga vieta, jei ne gražus ir tvirtas, bei verta paminėti - geraširdis Raimis. Tikriausiai pats direktorius net nesuprato, kokį aukso vaikį priėmęs dirbi buvo, ir
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą