Vyrai skusdamiesi praleidžia vidutiniškai 60 valandų per metus

nesiskusk. juk lytėti veidą taip gera, kad išlašėju tuo tavo laiku, kurį susikaupei nesiskusdamas.

sapnuok. juk taip gera matyti tavo lūpas šypsenos formose, ir gera gyventi tavo lūpų kampučiuose.

nekalbėk. juk tylėti taip gera, kai tu kvėpuoji taip tankiai, nelyg pabėgai, o aš tas žemas žemas tavo slėgis, nuo kurio tenka tylėti.

nusičiaudėk. juk taip gera trumpam sustabdyti ir širdį ir kraują, užsimerkti ir tada patikėti, jog esu artima, artimiausia, nors ir sustabdyta trumpam.

nepyk. juk nebūtina jausti, net jei buvau belaikė, bevietė, net jei slapčia tave apgyvendinau savo dienose ir nuo dviejų iki septynių sekundžių trunkančiuose sapnuose. nepyk, jei jaučiu, tiesiog gera. nebūtina jausti.

parašyk. dienas, naktis, atvirkščiai ir išvirkščiai, keliones ir kelius, apie suklupimus ir juokus, apie darbus ir apuokus - apie tai, kai gera. net jei nežinai, kas linki tau rašyti, parašyk, dienas, naktis ir natūraliai nuogus. visus.

neieškok. net jei pametei. juk kvailių nesurinksi, net rudenį. krenta ir krenta. taip gera, tiesiog atsidurti tą vakarą ten, kur nieks neieško. tiesiog esa. neieškok. nes esi.


nesiskusk. juk kitokį sunkiau prisiminti, net tada, kai nuo dviejų iki septynių sekundžių trunka filmas, sulėtinu ir ten tu nusišypsai, vis dar girdžiu kvėpavimą, net kai slepiuosi lūpų kampučiuose, manęs nematai, nejauti, neprisimeni, bet nepyksti dėl to, truputis malonumo visada užlieja nusičiaudėjus. net jei apie tai neparašysi, vis tik kažkaip surasi, kad buvau.