„Jeigu man kada nors teks susitikti Visagalį kūrėją, manau, jis pareikš „aš – Dievas“ lygiai tokiu pat siaubingu tonu. Barzda – pilna kažkokių trupinių, aiškiai matyti, jog vėmė, per barzdą – varvėjo. Prisiminiau, jog anksčiau mieste esu jį matęs einantį kiek linktelėjusiais keliais nieko nebefiksuojančiu priešais save įrėmintu žvilgsniu, o barzda – barzda visuomet pilna vėmalų. Poetas.“ [S.P.]