velykinis

gulėk gulėk– tau negalima keltis– –
šitokios žaizdos šitoks virpėjimas, dieve–
drugių gumulėliai nekylantys
visas kūnas aplipęs, tavo paties vandeniu nutaškytas
ir veidas ir tai, ką ištart būtų gėda

ne gėda, – tau duočiau ugnies neprašytas
apiplaučiau skyles tavo kūne užlopyčiau duona
užsiūčiau tuo vėju, kur veidu ropoja

ropoja per ištiestą kryžių
per kalną, per sapną– – –
per motiną pilną malonės
per mylintį tėvą, per dvasią
per sostą skaudėjimo sklidiną

nekalbėk man: dangaus karalystė atėjusi
žinau mintinai tavo žodį
žuvis tavo, vyną ir moterį
vyną ir moterį saugosiu tartum savo–
surinksiu į drobę, užklosiu

perskėlus akmenį– tuščia
perskėlus akmenį– tuščia
perskėlus akmenį– tu.


Vytautas S.