Ne. Aš jau neberašysiu.
Ne. Nepaliksiu pėdų.
Neieškosiu.
Nekedensiu plūksnų papūgėlės
Ne.
Nežiūrėsiu aš į kelią jau.
Ne.
Nemirsiu.
Nežudysiu.
Nemylėsiu.
Nekentėsiu.
Ne.
Nesivalgys man batonas.
Nesitepsiu sviesto.
Nemiegosiu.
Negirdėsiu.
Ne.
Nesivaidens man būrtai paskutinių raganų išbūrtų.
Ne.
Nereikės man jau paguodos.
Nežiūrės jau mūsų nuogos mintys.
Ne.
Ne.
Na ir kas kad tiek daug žodžių man į laisvę bėga.
Nepagausiu.
Ne.
Jau ne.

Sukti, sukti, sukti, sukti...
Bijoti išeiti
Išėjus nieko nerasti.

Būti taške.
Rasti, bet neišeiti.

Išeiti -sugrįžti,
Išeiti - nereikia...

Būti ir sekti,
Suradus sutikti ir gerbti.

...

Gal šiandien ką nors lengvesnio pasimokom, kažkaip labai nusiliūdinom :)


Vienas mažytis kabliukas,
Lyg mažas sliekiukas,
Užlinko, nuslydo,
Į upę įtiško,
Bus draugėm žuvelėm,
maža, be vargo
Dalintis ir peštis,
Kabliukas vienas beliko...

Užrietęs noselė į dangų bežiūri
Lyg auskaras žvyti
Ir kviečia į gylį
Po vieną ant stalo
Eilute rykiuojas-
Ir nėra bardako!

Kartais ieškodama atsakymų turiu užduoti klausimą
kartais ieškodama atsakymų...
Kartais ieškodama
Kartais...

O kartais gyvenimas - stebuklas
taip ieškodama gyvenimo stebuklo taip ir nepaklausi klausimo
Stebuklas ar gyvenimas?

Ne ten parašiau

Kas yra chaose? Tai kas už stiklo nieko nelieka, tai padaras gyvuojantis, tik toje aplinkoje esančios situacijos, ji miršta, jei aplinka ir ji būna atskiri, ji gyvuoja tik dėl kitų. Ir neapsirikit, žiūrėdami į akis, jus tik tematote stiklinę sieną, už kurios nežinia ar kažkas yra, ar iš vis yra. Žiuri? Tai matai, pirmiausia save, o po to tai kas už tos stiklinės sienos. Kas ten? Jei žiūrėsi ne į savo atspindį, matysi daugiau.

mano rudos akys gaudo meno fazę...

STOP

Po chaoso ateina šviesa

Kraštas čia pat.
Ta mažytė linija-
Čia.
Ten žmonės
Gyvena

Ir tie kurie buvo-
Bijojo,
Surado
Paliko ir
Išėjo...

Sunku suprast, kur.
Man
Ką paliko žinoti...
Liko Ieškoti

Pasaulis sutriko-
Kas mums beliko?