Noriu permainų, bet jų nemėgstu, nes jos moka skaudžiai apgaut :)

Ar reikia tylėt, kai verkiu? Ar skausmą varžyt? Skaudint jį patį.
Gražint skolas
Ir nieko neparduot,
Kas dar už tūkstančius kitų
Kelių
Atrasti dar vieną
balą
Iš skausmo ašarų prilytą
Lyg niekur nieko gatvese jas mindyt
Baisu, kad
vėl nieko netenku...

Nesvarbu

Šiknius

Tik nesustikim...

Kai nėr tavęs šalia-
Plėšyti ilgesio ašaras
Į skutelius meilės.
Sielos liga-ilgesys
Skausmingai įsiskverbia į viso kūno ląsteles,
Jei galėčiau basa atbėgčiau pas tave.
Ak, kur mano vaistai?!
Kraujas užerda,
O siela lyg vaiduoklis-
Nori paliesti savo buvusi kūną...

nesakysiu_

Ir Tu supranti, kad laikas visagalis, jis atnesa dovanu, galbut tai draugyste, tai zmogus, kuris nebijo atvert sirdies. Tam zmogui, su tyrom akim, kuris zvelge i manas akis, nebijojo verkti pries mane ar tyliai megautis melodija. Ir kai tik speji jam atverti sirdi-jis pasako sudie. Galbut taip geriau. Ismokysi mane vertinti zmones, kurie yra salia... As myliu...todel, kad jis myli save, myli savo puse ir savo gyvenima. Pasaka lyg ir baigesi, bet juk pasakos baigesi laimingai o realybe tokia neapciuopiama. Sunku, nes noriu liudet. Tiek daug norejau pasakyti, bet meile akla, todel tik praradus supratau ka praradau. Nera pasakyta nei vienos priezasties. Pasitraukti lyg niekas nieko nepastebes, bet, deja, Tu jau palietei mano sirdi.
Visa tai mane ismoke to, kad reikia draugyste stipriau suspausti delne, nes tuoj uz minutes suprasi, kad esi vienisas. Taip. Bet jau per velu viska taisyti, as jau viena, uzmerktom akim ir paslepta sirdim, kuria bijau atverti, tiems kurie sako, kad yra mano draugai.

Ar kadanors turejai daugiau uz meile??
Uz siluma??
Uz draugyste??
Uz kito sypsena??..
Ar pagalvojai ka darytum jai tai prarastum??..
Wertink tai ka dabar turi,nes sunku pasakyti koks brangus draugas,kai jo jau nebera..
Istiesk ranka i draugo sirdi..
Mylek ji karsciau uz ugny..
Tikek labiau nei dabar..
Suspausk draugyste delne ir nepaleisk jos niekada...:-*

Vienatvė- tai vaistas nuo streso, nuo pasaulio tuščio...
Draugystė- tai ginklas grožio...
Meilė-suktas vagis,
O aš- tik nematomo melo auka,
Ir kas belieka jam?
Tas purvinas pasaulis priklauso tik jam!
Nebijau skausmo širdje, juk vis tiek ateisi Tu ir sugrąžinsi mano niekingą pasaulį...

Kaip visad prašaunu pro šalį. Manau, kad tiesa, kurią žinojau virto kažkokiu melu arba aš tiesiog niekam tikus.  ir ką aš noriu suvaidint?