idėjų fabrikėlis visai numiro. priežastys: meilės priepuolis, egzaminų ruoša, praeities napabaigtumo mazgeliai...
Kažkada sugrįš manoji žiema.

uodžiu savo kvapą- jis svetimas, jau nebemano. aš ji padovanojau tau, padovanojau visa save. ir tas kvapas ant manojo kuno - keri mane kaskart kai ikvepiu - aš noriu tik kvėpuoti, kad užuosčiau šiandieną...                                                                       


kvailiausias jausmas- tobula, kiek baugi meilė..

jei baimė sukelia juoką, o tyla iššaukia prievartą, gyventi verta tik sapne... ar kas sapnuoja?

kartais taip sunku nusisypsot, pakilti virs kasdieniu baimiu, palikti abejones ir dziaugtis tuo, ka turi geriausio- galimybe nusisypsot kitam, jam padeti... "ką pasėsi- tą ir pjausi" - bylkoja mūsų bendra išmintis, bet ar kada tikejome stebuklais? aš tikiu- nusišypsosiu dangui- jis malonę man padovanos :)

gyvenimas yra toks, koki mes ji sukureme... close your eyes, i `ll kiss u...

vieną dieną dingti niekam nepranešus, išnykti palikus pėdsakus ti kvienišose širdyse- suvokti, kad be tavęs gyvenimastampa skaidresniu ir aiškesniu įprastos ideologijos vergams.

įsimylėjus kyla nenumaldomas noras tapti korporalu po mylimojo kojomis

Aš tik šešėlis, kuris išnyksta patekėjus saulei, Nuo skausmo ir gėdos pašlaitėm nukrypavus, Juosvą svajonę paukščiu išleidžiu i tave...

Manosios mintys lekia nenumaldomai, tačiau jų nuotrupos visad išlieka (ir išliks) pirštų galiukuose, žmoniškoje viltyje surasti ramybę chaoso apsupty...