sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai sapnai
APLANKO TAVE, BET TU TO NEŽINAI...
BET TU TO NEATSIMENI...
TAVO SAPNAI TAVYJE...
TU ŽAIDI...
TU BIJAI...
TU DALYVAUJI...
TU LINXMINIESI...
TU BĖGI...
TU SVAJOJI...
TU JAUTI...
TU ĮSITRAUKI...
TU ŽAIDI, KOL GALIAUSIAI PABUNDI...
SAPNŲ TAU:)

17(7) sėdime rašykuose...
kažkas po tamsaus vakaro grįzo į tokios pat šviesos namus, kai kas dar ieško paguodos savo sugėrovuose...
ir kur tame prasmė??? NĖRA. tai paprastas žmogiškumas...
tai mes...

prisiskaičiau daug pasakų apie dykumą... deja... pati toj dykumoj atsiradau...
ar tu, žmogau, žinai tą jausmą, kai pilnoj žmonių minioj jautiesi vienišas. Ilgu?... Sunku?...
skausmą širdgėlą ir sielą
paslėpti nuodėmės šydu
pasiuvo man jį žmonės, kuriuos aš vadinu draugu,
įpylė eliksyro žmonės, kurių geidžiu, ir nekenčiu

pasklido viskas naktyje
ir išgaravo žiemoje
apgaubdamas ranka
aš pasiimsiu
kas tada...

juk tu to nežinai
nežino to visi draugai
nežino minios, aklinai
užvėriau sielą, tu matai...
matai, kad „viskas“ naktyje
matai, aš vaikštau žiemoje
matai, aš pasileidau danguje
nuskrido žmonės žiemoje
nubėgo žuvys po žeme
parašė laišką savyje
nuskridę viltys kažkada...

ne sentimentai, ilgesys
tik priminimas, kad tuoj lis
tik pasakyk man, kad tuoj snigs
pabersiu smėlio, kas nukris
nenusijuoksiu, na ir bris
bet ir neverksiu, gal užgis
daug pasakų priskaitė šis
apie beribes savo dykumas... kvailys

keista, bet visai linxma...
na ką, gyvenu...
kas daugiau belieka...

nuliukai,
rutuliukai,
keisti maži skaičiukai,
juokingi žmogeliukai - skaičiuojami ženkliukai.
vis keičiasi taškiukai,
prabėgantys keliukai
tai laiko mėnuliukai
kuriuos skaičiuoji TU...

kas jūs per žmonės?
kokie jūs padarai?
kuo daugiau myli,
tuo smarkiau gelia...
kuo smarkiau nekenti,
tuo labiau ikyri...

juo labiau pasaulis nekęs
juo smarkiau mylėsiu...

aš Tavęs labai pasiilgau...
tikrai tikrai tikrai.
taip smarkiai pasiilgau, kaip pasiilgasta vaikas savo mamos, nes tai - motina yra kazkokia jo asmenybės dalis, kurios jis nesugeba dar pats savarankiškai suvaldyti, surasti/atrasti ir išreikšti. jaučiu, kad tavęs trūksta kaip vienos mano dalies...
jaučiu, kad man liūdna be tavęs...
o rutinos ir banalybės jausmas pasidaro dar aištesnis ir rėžia iki pat manų gelmių...
pasiilgau tavęs, tik nežinau ar supranti kaip?...

kartais prireikia visos dienos, kad sugebėtum atsibusti iš tikrovės, kuri naktį buvo daug tikresnė, nei išaušus...

liudna, nes tokia tikrove...
liudna, kad tikrove tokia liudna...

shut your muoth
try not to panic
...just...
shut your mouth
if you can do it
...shit... 
just shut your mouth