Ir, kaip sakė vienas protingas žmogus, naujametinius pažadus reikia užrašinėt. Taigi: 2005-aisias and ever after aš pasistengsiu būti geresnė. Geresnė dukra, geresnė sesė, geresnė draugė, geresnė klasiokė, geresnė mergina (jei žvaigždės vis dėlto nuspręstų atsiųsti man sirupą).   wish me luck...

Šiandien aš labai gera. Net nežinau kodėl. Bet gal vis dėlto JIE yra to verti...

p.s. kaip vis dėlto gera, kai tave pavadina cukre

Net ir Naujųjų Tortas, kurį valgau tik šiandien, neskanus.

UUU, naujieji...
visai nebuvo linksma. Ir šampanas visai nebuvo skanus.  Ir telikas nerodė nieko gero, nors turėjo.  Ir blaivai žiūrėt į girtus tėvus man nelabai patiko.  Ir pyktis su broliu Naujųjų išvakarėse. Ir eiti miegot antrą nakties, kai net fejerverkai dar nenurimę... Žodžiu, nekas. Bet tikėkimės visi ŽYDROJO GAIDŽIO metai nebus tokie, kaip jų sutikimas... Ech :/

p.s. vienintelis tikrai smagus dalykas buvo dvyliktą nulis nulis tėčio siaubingai žemu balsu išdainuoti (tiesiogine to žodžio prasme) palinkėjimai :)) niekada nebūčiau pamanius, kad jis taip dainuot sugeba...

Šiandien man begėdiškai šalta...ir ne tik...ech, Naujieji... turėtų būti linksma, bet kažkodėl nėra :/

Šian nuobodu ir pikta :/ atsikeliau pirmą valandą, nes vakar užmigau tik kokią trečią...ir dar mama pažadino, nes norėjo, kad nudažyčiau jai plaukus.
Ir šiaip, nefainai kažkaip. Į suknelę karnavalui, kurią susiradau vakar , pasirodo, netelpu, o kita suknelė, kurią susiradau šiandien, ne tokia faina. Ir ilga, Nesimatys kojos raiščio. Išviso, raiščio net nebus. O juk jis turėjo būt didžiausias smagumas... Na tiek to. Bet bus juokinga :) su tais karnavaliniais drabužiais and stuff atrodau kaip šešiametė, įsisukus į mamos drabužius. Be to, ryte [iš tikrųjų tai jau gerokai įdienojus] mama man dažė lūpas rodydama, kaip turėčiau pasidažyti karnavalui ir tarė "Ak tu mano mažyte kekšyte" :)) what so ever...

Dalykai, dėl kurių norisi truputį pašokti:

*anądien virtuvėje paklausiau tėčio, ar jam patinka marškiniai, kuriuos mudvi su mama padovanojom jam Kalėdoms, ir jis atsakė, kad labai labai patinka ir čia pat išvardino visus jų privalumus. Iš akių mačiau, kad džiaugiasi, ir kažkaip mano pačios šypsena [nejučia] nusidriekė nuo ausies iki ausies. Mudu su tėčiu pasijutom laimingi ir nei iš šio, nei iš to apsikabinom [nors niekada taio nedarom] :)

*vakar vakare žiūrėjau Amelie... buvau pamiršus, koks magiškas tas filmas. Na ir kas, kad nejutau drugelių in some certain moments [nes jau žinojau, kas nutiks], vistiek pusė nakties gulėjau su šypsena iki ausų, apsikabinus Meduolį ir jį bučiavau ir svajojau...oi svajojau...

*vakar skaitydama knygą, kurią nuo tėvų gavau Kalėdoms ["Ar moki išsaugoti paslaptį"] viduryje radau atviruką nuo Centrinio Knygyno. Na tai kas, kad jis nenuoširdus, nuobodus ["Linksmu šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų] ir net skirtas ne konkrečiai man... Vistiek miela

*vakar gavau nuo geriausių draugių mažytę žvakutę - raudoną orchidėją. Dabar ji stovi pas mane ant naktinio staliuko ir nuostabiai nesiderina su senai senai gimtadienio proga gauta didele žvake - rožine lelija :)