Kai tu atėjai




Įsiveržei kaip viesulas,
Nuo nieko nepriklausoma
Ir niekieno netramdoma!

Įsiveržei ir pakeitei mintis
Dabar tavęs jau nieks neišvarys,
Tu viduje - many esi
Ten karaliauji ir vis kažką šnabždi!

Šnabždi žodžius, kurių nesuprantu
Sakai, kad eičiau jo gyvenimo keliu,
O laikas bėga vis pirmyn,
Ir tu skverbiesi vis gilyn.

Jeigu taip skverbsies ir toliau
Aš patikėsiu pagaliau,
Tada pati ištarsiu garsiai
Visam pasauliui garsiai garsiai.

Nesibijosiu tarti žodį tą
Sakysiu jį su pagarba didžia,
O jis išėjęs iš taip giliai
Spindės kaip spindi saulės spinduliai!

juk reikia ir į smulkmenas dėmesį atkreipt

sukūriau nesamonę kažkokią:) spėju ji greit dings:))) na, bet kas... šiandien aš tokia:)))

nežinau, kodėl niekas nesikuria... Kažkaip išgaravo visos mintys, gimsta filosofinės mintys, ilgesys... Gal per sunki savaitė buvo?..

Vakar diena buvo tarsi suskilusi į dvi dalis: liūdesys ir nerealus džiaugsmas:) vos grįžus namo greitai pralinksmejau, pagaliau sulaukiau to , kas mane jau baige iš smalsumo pražudyt:))) beto, tą laimę atradau smulkmenose, o tai (man) labai svardu:)) juk smulkmenos, kurių daugelis nepastebi, gali suteikti tiek džiaugsmo...

na ir kas per diena, nuoyaika gera, bet mirke(rusy) niekas kalbėt nemoka:( reiks, matyt, mokyt pradėt:))) vis dėlto kava pasimetusios tikrai skani?? gal dar pavyks prisiplakti kada:? Na, o už tokias vaišes tai tikrai aš jai dar parodysiu:) sekantį kartą skruzdėlyną, kiek nesuvalgys turės namo vežtis:)))

vos prabudus pasakiau,
liūdesio nera daugiau,
visa skausmą į šalis
sypsausi aš,žemės dalis..

begalo džiaugiuosi, kad pagaliau atšilo. Tik visai nesinorėtų, kad Kalėdos būtų be sniego, nes kažkaip tada visai negražu be jo būna:( Man tikrai nepatinka, kai žiemos šventės nebūna baltos:)))

Nors už lango  visai negražu,tačiau šiandien laiminga begalo esu, linksma ir gera man šiandien širdį, puiku, kai draugams padėti gali......