Kai tu atėjai




Įsiveržei kaip viesulas,
Nuo nieko nepriklausoma
Ir niekieno netramdoma!

Įsiveržei ir pakeitei mintis
Dabar tavęs jau nieks neišvarys,
Tu viduje - many esi
Ten karaliauji ir vis kažką šnabždi!

Šnabždi žodžius, kurių nesuprantu
Sakai, kad eičiau jo gyvenimo keliu,
O laikas bėga vis pirmyn,
Ir tu skverbiesi vis gilyn.

Jeigu taip skverbsies ir toliau
Aš patikėsiu pagaliau,
Tada pati ištarsiu garsiai
Visam pasauliui garsiai garsiai.

Nesibijosiu tarti žodį tą
Sakysiu jį su pagarba didžia,
O jis išėjęs iš taip giliai
Spindės kaip spindi saulės spinduliai!