opoto žinok rašytų laikraščiuose
„vakar ūkanotą rytą
solidus dailininkas pabėgo
į paryžių
su truputįpamišusia sijonuota
mergaite. Važiuodami klausė
'vieną kartą paryžiuj' “
tokia galėtųbūti antraštė
žinok

nebėr

lyg žinojau
lyg žinojau

kad manęs jau nebėr

taip snigo

lyg žinojau
kad manęs jau nebėr

atsikelia rytą
senut senutėlis senelis
randa prie slenksčio
darbų ryšulėlį

ten įrišta:
ugnies prižiūrėjimas
žodžių kalbėjimas
kibirų skambėjimas
senelio atsidūsėjimas
šiaudų šnabždėjimas
langų blyksėjimas
galvijų atsidūsėjimas
paukščių čiulbėjimas
ratų bildėjimas
(m.m.)

trisdešimt metų

trenkė elektra

taip ir vaikštau

su knygele palei širdį
ir šermukšnių rutulėliais

tu ne mano akis matai
tu matai horizontą - ribą tarp žemės
ir tarp dangaus

tu ne mano žodžius girdi
tu savo minčių klausai
kurios visada tau
į mano balsą
panašios

tik aš ne tavo, tik aš

ak

zefyr

laukia svečio
:)