Atrodo vakar neklydau- šitos sienos tikrai kitokios. Neduok Dieve kada nors prabiltų...:)

Šiandien Saulė pasipuošė laukų žolynais. Maži lietaus ir ašarų lašai pavirto krištolu ir leisdami savyje žaisti saulės spinduliams, tviskėdami visomis vaivorykštės spalvomis, pabiro po Motinos kojomis.

Saulėlydyje jaučiu Jo artumą, tokį keistai tylų... Gal laukia kol prabilsiu aš?... O aš šiandiena noriu tik klausytis...

Noriu, kad kas nors man pasektų pasaką...:(

Rado namus, kur už lango linguoja šermukšnių kekės:) Angelas vėl rado namus!!!:)

Pasenau...:) Bet visai linksma:)

Švinta dangus apsiniaukęs, šėlti audra nebedrįsta.

Nutolo metai, bet vis dar regiu tas pačias, tik pasikeitusias akis... Somewhere out here... Sveikinu, sugebėjai išlikti ten, kairėje... Geriau nesugebėtum...

Prabėgo metai ir regiu: vėl dega dvi kaštonų žvakės...

Ten juoda tyla, nors ir žydi gėles..."Pjūtis didelė, o darbininkų maža"...