svarbiausia - žvirbliai skraidė, skraido ir skraidys

ką veiki be manęs
  mano siela

aš meldžiuosi
pakrantės melduos
mano mielas mėnuli

                        Vyt. V. Landsbergis

..taip čia yra ir buvo visada..

padovanok man auksinio liūdesio žiedą
su vos įžiūrimu vilties smaragdu,
sudužusio laivo nuolaužą, širdies atlydžius,
    Senos krantų atviruką -
miestą iš šalto, ir pilko, ir žydro
            neišsipildymų akmenio -
Rytoj gyvensim jame.
O dabar, matai ?
Pro apšalusias žodžių skiedras
Vos kalas birželio žolė ir sunkiai
                                  bėga žemė.
Padėk nors sekundei galvą ant
                                    mano kelių,
Ar mūsų susitikimai - tiedu mirę
              takai skirtingose vieškelio
                                            pusėse

Čia gyvena persiškos katės,
Nesirūpinančios savo vaikais.
Kambarys, jų kūnus pamatęs.
Ėmė klotis lėtais šilkais.

Jos nuėjo per kilimo taką
Ir ištirpo šilko klane.
O nuo sienų muzika teka,
Susikaupus ąsočio dugne.

Natiurmorte, sklaidydamas tamsą,
Tyliai liejasi žemas do.
O vandentieky tragišką Bramsą
Repetuoja pamišęs vanduo. 

Pergamentu apvilktas tomas
Zaratustrą cituoja sapne,
Ir praeina katės fantomas,
Atsimušęs šilko klane.
         
                  H.Radauskas

kodėl?

Mes apleidom nuliūdusį taką
Ir žodžius gedulingų poetų
Ir pamatėm liepsnojančią šaką
Ir virš jos - violetinį lietų.

O nakčia, kai padangė sutemo,
Mes pradėjome liepsną raškyti
Ir įėjom į grojantį namą
Violeto lašais aptaškyti.

          H.Radauskas

Laikas ir visas pasaulis neteko prasmės.
Liko tik aistra ir švelnumas

laikas klausytis

mėnulio žvilgsny
sirpsta nuojautos - skanėstas
nerimo godaus..