Žiūriu, kad anksčiau čia kartais rašydavau, o dabar neberašau. Matyt nebeturiu ką parašyt. Išsisėmiau. Ajajaj.

Vakar tvarkiau namus, išploviau indus ir pavaliau grindis, šiandien nusiprausiau pats, dabar reikia dar atsikratyti visokių purvinų darbų ir bus visai viskas švaru.

Vėl ilgai nieko nerašiau. Nu o bet tačiau šį kartą tiesiog negaliu nutylėti, tai vėl rašysiu čia - reikia gi kažkam pasiskųsti. Tai va. Šį kartą, mielas dienorašti, noriu pasiskųsti, kad nekenčiu, kai ant manęs rėkia ir barasi, ypač jei pasirodo, kad be priežasties. Tai mane tiesiog nervina, o dalykų, kurie mane nervina, aš esu linkęs tiesiog atsikratyti. Kai sunervina, tai po to gali gautis, kad jau niekas nepadės. Hm... Ką dabar daryt? Nu jei sakau, kad blogai, tai vadinasi, blogai :-)

Seniai nieko nerašiau į čia, tai kilo kokia tai mintis, kurią lyg ir norėtųsi kam nors pasakyt, bet nesinori niekam asmeniškai sakyti :-) Vienu žodžiu. Koks įdomus dalykas yra alga, mokama už prasėdėtas ofise valandas... Pavyzdžiui, dabar va kurį laiką valau mobiliaką nuo susikaupusių sms'ų, nors galėčiau padaryti kokį gabalą darbo ir eiti lauk, o smsus išvalyti kada nors, kai lauksiu eilėje ar dar ką. O bet tačiau reikia gi tas valandas darbe pratempt ;-)

tarkim, kad viskas blogai ;-)

Angliškas terminas "slopikl" lietuviškai bus "inhibitorius" :-)

Nu va. Kadangi manes, kaip specialisto, darbe nevertina, manau, kad reikia kažką galvot... Galvojasi tik blogai :-) Kadangi prižadėjau stoti į doktorantūrą, dabar nzn, ką daryt. Gal kas norit užimti mano vietą doktorantūroje? Atkristų kai kurios problemos. Nes dabar viskas baisiai atrodo... Nu bet bus matyt, kaip nors išsispręs.

Dar man sugedusį dantį išrovė, tai irgi įdomi patirtis.

Apsigyniau užvakar magistrinį, vakar sužinojau rezultatus ir gėriau alų vyną. Rezultatas, kaip už mano darbą, fantastiškas. Truputį neaišku, kuo reikės toliau gyvenime užsiimti... Na bet bus matyt. Dabar reikės visus reikalus pabaigti, kurie iki šiol būdavo nustumiami į šalį, nes reikėjo magistriniu užsiėminėt.

O bet tačiau kaip gerai yra skaityti knygą savo malonumui... Dar be jokių nervų išsimiegojau ir po ilgos pertraukos pavalgiau sočius pusryčius. Fantastika :-)

Gyvenimas manęs nemotyvuoja. Užtat Gods Who Made Heavy Metal motyvuoja. 'cause we believe in the power and might and the gods who made metal are with us tonight, we live tonight for heavy metal :-)

Nu nafig kaip nesirašo magistrinis... tiksliau, niekaip neprisieina iki tos vietos, kai jau galima tvarkingai ir gražiai viską parašyt. Netgi liūdna ir graudu. Užtat vietomis pavyksta sėkmingai padėti bendradarbiams, iš to didelis džiaugsmas ir mokslinis pasitenkinimas, bet kad realios naudos nėra..