Tik atsikėlęs pažiūrėjau į mobiliaką, ir supratau, kad šiandien mano vardadienis.

Taip ir apsigliučinti galima senstant... Baigėsi paskutinė sesija univere, tiesa, dar reikia sulaukti vieno egzamino rezultatų, bet jie matyt bus teigiami :-) Nu bet atitinkamai ir jaučiuosi - kaip pasibaigus sesijai. Nuotaika nesikeičia, ar pirmam kurse, ar paskutiniam.

Dabar reikės apsimetinėt dirbančiu.

subj., dėl to dar vienas profesinis postas.

Aš eilinį kartą nusiviliu savo darbu... Čia dirbti yra gerai, kol negalvoji. Bet kai pagalvoji - kaip pagrindinis darbo įrankis mums yra pateikiamas bugovas softas, kuris netobulinamas, "nes turime svarbesnių darbų", ateities perspektyvos čia neaiškios. Netgi tai, kad dirbu mokslinėje kontoroje, nebegalioja - kuo toliau, tuo daugiau čia taikomojo pobūdžio mokslo, pereinančio į pseudomokslus, nes mokslinės problemos negali būti sprendžiamos taip, kaip pas dažniausiai daroma pas mus. Nu ir dar prie visko tikrai nedidelis atlyginimas... Labai norisi mesti tokį darbą, bet labai neaišku, ką būtų galima daryti jį metus...

Esu labai pasimetęs gyvenime :-(

Noriu į Iron Maiden koncertą :-)

Hell - ain't a bad place
Hell - is from here to eternity.

:-)

Blame bioinformatics!!!

Nu kur nesąmonė. Jei biologija būtų biologija, o informatika - informatika, ir šių dviejų specialybių žmonės bendradarbiautų, tikėtina, kad būtų gaunami labai neblogi rezultatai. O dabar... Atsiranda kažkokie bioinformatikai, kurie tikriausiai nemoka nei to, nei kito, atitinkami ir rezultatai - visoks antisoftas ir pan. reikalai. Veiksmingiau būtų 1 biologas + 1 programeris, nei dabartinės gaujos tarpinių variantų. Bet, matyt, žioplas biologas su žioplu programeriu nesusišneka, ir dėl to daro vienas kito darbą, ir, žinoma, nepadaro iki galo. Turim, ką turim...

Blame bioinformatics (dainuoti kaip South Parke "blame Canada").

Nuoširdžiai jūsų, pradedantis bioinformatikas J. Chemikeris ;-)

Šiandien įvažiavus į darbo kiemą (veiksmas vyksta Vilniuje, Žvėryne), prieina prie mašinos toks visai pusė velnio diedukas, iš vaizdo vietinis, kur prie parduotuvės trinasi kartais, ir sako, kad jam reikia centų, mol davaj sušelpk paxmieliukui. Atsakau, kad neturiu, tai jis sako kažką maždaug "tokiom gerom mašinom važinėjat, o centų neturit"... Iš karto nesugalvojau kaip atsakyti, sumaliau kažką, bet paskui daėjo, kad geriausias atsakymas būtų "tokiam prestižiniam rajone gyvenat, o centų neužtenka"...

Nu va, rytoj nusimato pora įdomių profesinių renginių... Problema tik ta, kad aš nežinau, ką juose pasakysiu. Visų pirma teks kažką papasakoti darbiniame seminare - ten tikrai teks šnekėti. O paskui būsiu studentų atstovas magistrantūros studijų komitete or smth... nu ten jei ką nors paprašys papasakot, tai visiškai nežinau, ką... Tai va va taip ir gyvenam.

Nu dar yra problema, kaip gausis suderinti tuos abu renginukus laike, bet gal kaip nors susitvarkys.

Ką tik buvo labai geras gimtadienio šventimas. Nu kaip gerai yra turėti gerų draugų... Analogiško gerumo tūsas buvo mano bernvakaris, matyt dėl to, kad +- ta pati chebra dalyvavo. Nugi ačiū jums visiems ;-)

Kalėdinės dovanos puikios: Queen "Made in Heaven" ir Iron Maiden "Live at Donington". Ir dar puiki dėžutė raktams, ačiū kolegai ;-)

Six six six - The Number of the Beast :-)

Gal žiema atėjo?

O kas tikrai įvyko, tai šiandien man buvo paskutinė oficiali paskaita. Matyt reikės daryti ir neoficialią, su vynu ir pirtim ;-)