du keliaujantys angelai sustojo pernakvoti turtingos seimos namuose. Seima buvo gana siurksti ir atsisake juos priimti nakvoti sveciu kambaryje. Vietoj to angelams buvo duotas plotelis saltame rusyje. Kai ant kietu grindu jie pasiklojo gultus, vyresnis angelas pamate sienoje skyle ir ja uztaise. Kai jaunesnysis paklause, kodel, vyresnis atsake:
"Ne visada yra taip, kaip atrodo".
Kita nakti angelai apsilanke labai neturtingo, bet paslaugaus ukininko ir jo zmonos namuose. Malonus zmones pasidalino trupuciu tureto maisto ir leido angelams miegoti ju lovoje, kad galetu tinkamai pailseti.
Kita ryta, tik pakilus saulei, angelai rado
ukininka ir jo zmona skaudziai verkiancius. Vienintele karve, kurios pienas buvo vienintelis ju pragyvenimo
saltinis, gulejo lauke negyva.
Jaunesnysis angelas susinervino ir paklause vyresniojo, kodel jis leido, kad taip atsitiktu: juk pirmasis zmogus turejo viska, o tu jam dar padejai;
Antroji seima turejo labai mazai, bet noriai su mumis pasidalino, o tu leidai ju karvei numirti.
"Ne visada yra kaip atrodo", - vyresnelis atsake.
"Kai mes nakvojome rusyje, as pastebejau, kad toje sienoje buvo pasleptas lobis. Kadangi seimininkas buvo didelis gobsuolis ir nenorejo su mumis dalintis savo sekme, as uztaisiau skyle tam, kad jis nieko nerastu.
Kuomet mes miegojome ukininko lovoje, mirties angelas atejo jo zmonos. As vietoj jos jam pasiuliau karve.
Ne visada yra taip, kaip atrodo".
nesvarbu kaip ir ka rasai, svarbu kad kuryba lietusi is sielos <kazkaip panasiai pasake bene pagrindinis spektaklio pagal cekovo 'zuvedra' herojus>
nesutikau dar tokio zmogaus kuris viska isgirstu ka as sakau. todel kartaiz atrodo kad kalbi su savim. ar su savo vienatve. geriausia drauge ir sugulove. ne as ja renkuosi, o ji manes nenori palikti. gal ne tiek geriausia drauge, kiek istikimiausia. nenoriu jos, bet ji manes nepalieka.
“Kas atsitiko, tas gerai”,- pasakė boba, kai jos senis nuėjo ir pasikorė.
<astrid lindgren 'rasmusas klajunas'>
Pagaliau vis dėlto iš miško kelelio išėjo senutė. “Visiškai kaip pasakose,- pagalvojo Rasmusas,- ten visada atsiranda senutė, kai reikia pasiklausti kelio į drakono pilį ar šiaip ką.<...>
- Gal pasakytumėt, kur gyvena lensmanas,- sumikčiojo Rasmusas.
Senos akys įtariai sužvilgėjo.
- Žiūrėk, aš turiu leidimą rinkti malkas miške,- pasakė ji ir dar patvirtino kaulėtu, išgeltusiu smilium,- aš turiu leidimą. Kas darbo lensmanui.
Ir nuskubėjo šalin pro jį, dar keletą kartų atsisuko, murmėdama: “Aš turiu leidimą!”
Nusiminęs Rasmusas žingsniavo keliu toliau. Pasakose senės šitaip neatsakinėja.
*lensmanas – policijos valdininkas
<astrid lindgren 'rasmusas klajunas'>
man taj bajsuma biski kelia visoki cunami zemes drebejimai ozono skyles, taip pasvarscius turbut nuo zmogaus kisimasi i gamta, naftos grezima ir pan, juda zemes plutas tirpsta ledynaj ir dideja visokias skyles danguj, tai taip ir arteja apokalipse. as dar tikiuos sava amzeli nugyvent, ale musu vaikam-nenoreciau ka jie paskestu zemes siukslese- tiesiogine ir netiesiogine prasme ir kad mus smerktu kad juos pagimdem. tokios vat globalines problemas mano jautria sirdi suvargino..
su naujais visus.
aciu visiem pasveikinusiesiems, ir jum graziu svenciu)
Indijoje lotosais vadinami ir tikrieji lotosai, ir vandens lelijos. Vieni nuo kitų jie skiriasi tik spalva ir tuo, kad vieni išsiskleidžia dieną, o kiti – naktį.
vagis nors sienas palieka, o ugnis viska pasiglemzia.
Sugebėkite atsisakyti šių norų arba norėti tikrai, nuoširdžiai. Kai įstengsite geidauti taip, kad pats būsite visiškai tikras išsipildymu, jis tuomet ir ateis. O jūs geidžiate ir čia pat gailitės šito, ir visą laiką baiminatės. Visa tai reikia įveikti. Paseksiu jums pasaką.
...
Kad ir kaip man toliau klotusi, palaima buvo vien zinoti, kad sita moteris gyvena pasaulyje, gerti jos balsa ir kvepuoti salia jos. Kad ir kuo ji taptu- motina, mylimaja, deive- kad tik butu greta. <h.hesse 'demianas'>
1 ---
3 ---
6 ---
9 ---
12 13 14 15 16 ---
18 ---
21[iš viso:
208]