myleti grazuoli yra paprasta, kur kas didesnis menas myleti bet kuri.

Dievams taip besikalbant, liūtas išsiruošė medžioklėn, ir jie pasitarę nusprendė: “Šiandien lūtui teks pabadauti, o elnias, kuris turėjo būti sumedžiotas, tegul dar vieną dieną pasidžiaugs gyvenimu.” Taigi liūtas nieko nepešė ir alkanas grįždamas į savo guolį ėmė keiksnoti dievus. Tačiau jie tarė: “Nesišiaušk, nes mes žinome, kaip valdyti pasaulį, ir šiandien atėjo tavo eilė pabadauti.” Ir lūtas nesišiaušė.
Kitą dieną lūtas vėl išsirengė medžioklėn ir šįkart dievai jam pasiuntė elnią, kurio buvo pasigailėję vakar. Elnias, pajutęs į savo kaklą smingant liūto iltis, ėmė keikti dievus, tačiau jie paaiškino: “Nesispyriok, nes mes žinome, kaip valdyti pasaulį. Vakar tu dar gyvenai, o šiandien tau išmušė mirties valanda.”
Ir elnias nesispyriojo.
<d.quinn ‘izmaelis’>

mane dziorgina gerieciai, o dar labiau ju pradejau nekesti, nes taip jie ir pagimde mane- blogieti.

a jumi niekad neaplanke jausmas ka norit buti blogu? juk jei nebutu gerio savokas, taj nebutu ir blogio. taj ar ne geris gimdo blogi ir atvirksciai?

a jumi niekad neaplanke jausmas ka norit buti blogu? juk jei nebutu gerio savokas, taj nebutu ir blogio. taj ar ne geris gimdo blogi ir atvirksciai?

apie dailininką-

‘Jis turi tapyti taip meistriškai, kad nebūtų matyti jokių meistriškumo arba intencionalaus veikimo, t.y. kūrimo pėdsakų. Kitaip tariant, jis turi veikti taip natūraliai ir savaimingai, kaip pati gamta.’ <tapyba: neįžvelgiamo Dao vaizdinių kalba>

taj ir rasytojas turbut turi veikti naturaliai, tajp naturaliai, kad neatrodytu kad jis ilgaj steneja prie sava kurinia..ane?

kadaise buvau tox geras vaikas, skusdavau bulves, virdavau sriuba..

Tikras liūdesys yra begarsis, bet sukelia liūdesį [kituose]; tikras pyktis yra begarsis, bet sukelia siaubą [kituose]; tikras prisirišimas yra be šypsenos, bet sukelia atgarsį [kituose].

Autentiškumas- pats tyriausias tikrumas. Tai, kas stokoja tyrumo ir autentiškumo, žmonių nesujaudins. Todėl tas, kuris apsimeta liūdinčiu, net ir verkdamas bus nepanašus į tikrai sielvartaujantį; tas, kuris apsimeta pykstančiu, net ir rodydamas įsiutį, nebus panašus į tikrai įpykusį; tas, kuris apsimeta mylinčiu, net ir šypsodamasis bus nepanašus į palankiai nusiteikusį.
Tikras liūdesys yra begarsis, bet sukelia liūdesį [kituose]; tikras pyktis yra begarsis, bet sukelia siaubą [kituose]; tikras prisirišimas yra be šypsenos, bet sukelia atgarsį [kituose].

Ne visada yra kaip atrodo