< ar gali būti kuo nors įsitikinusi, kai abejoji pačia savimi?..>

< "Kiekvieną antradienio popietę, kai beveik be garso krapnodavo į kaštonų lapus, aš sustodavau prie mėlynų durelių ir uosdavau jų kvapą. Mėlynos durys – nuostabiausias kvapas pasaulyje. Mėlyna – tokia kaip būna vėlais vasaros pabaigos vakarais, dar nevisiškai sutemus. Tokia, kokia gautųsi ‚Dansu dansu dansu‘ viršelį sumaišius su Elzės megztuku. Stovėdavau, priglaudus skruostą, taip kaip prisiglaudi prie jo kaklo, ir uosdavau, šypsodamasi iš malonumo. Glostydavau pirštų galais ir pastumdavau. Jos vedė prie palangės su kaktusais. Prie palangės stovėdavo kėdė. Žalia. Ten sėdėdavai tu, visada nusigręžęs, visada vienomis kelnėmis. Išblukusiomis, nunešiotomis. Visada įtempta nugara." >

< v i d i n ė  l a i s v ė >

< All I want for Christmas is youuuu... >

< MEILĖ IR ŠVIESA
    BITĖS ŽIEDUOSE
    JOS KANTRIAI RENKA DIEVĄ
    MUMYSE  >

< Išsimušė kažkuris mano saugiklis.. >

< ŠŪDE GYVENAM, ŠŪDAI IR ESAM >

< You can't control an independent heart
  Can't love what you can't keep >

< Skaudūs, bet tikri išgyvenimai.. Dienoraštis dienoraštyje:

"Prisimenu visus, gulėjusius nukryžiuotojo poza ant šio siauro juodo stalo. Ypač negaliu pamiršti jų akių, kuriose baimė maišėsi su viltimi. /... / Jaučiu spengiančią vienatvę, gulinčio žmogaus vienatvę ir ore tvyrantį jam skirtą nuosprendį. Sykį, žiūrėdama į menkutį nenusakomo amžiaus ir lyties kūnelį, paklausiau gydytojų, ar verta dar ką nors daryti. Atsakymas buvo vienas: "Verta, visuomet verta."
/... / Šiandien jai paskelbtas mirties nuosprendis. Nieko nenutuokdama pasiima mano dovanotą katytę ir myluodama ją išvažiuoja laukti mirties. Tai paskutiniai jos trumpo, vos penkerių metų gyvenimo džiaugsmai. Aš neturiu tiek rankų pirštų jų mirtims per trumpą laiką suskaičiuoti, neturiu tiek galių-joms išgyventi. Kartais norisi numirti, kad nežinotum, kiek jų išeina... Margaspalviais drugeliais atskrido paskutinė tavo mažo gyvenimo vasara. Tavo bejėgę, beplaukę galvą glosto gaivaus ryto vėjas. Tu man toks gražus, mažyli, kai tavo akis vietoj iškritusių blakstienų puošia saulės spinduliai. Atnešiau tau paskutinę saują rasotų žemuogių, kvepiančių dūzgiančio birželio rytu. Tavo lūpos nebepajėgia jų užčiuopti. Palieku jas ant pagalvės nebesuvokdama, ką daryti. Randu tavo mažą veidelį užmerktomis akimis, paskendusį žemuogių jūroje, užklotoje ryto šydu..."

/Eglė Mėlinauskienė, fotomenininkė, įveikusi krūties vėžį ir padedanti kitiems onkologiniams ligoniams/ >

< ..akimirka..

..bundantis Kaunas..miestas pats  gražiausias ryte..laisvės alėja tyli, tuščia, be šurmulio..tik tas pats šlavėjas pasišvilpaudamas šluoja spalvotus lapus..nepamenu, kur skaičiau, kad miestas gražus ir gyvas tik tada, kai jame nėra žmonių..nes žmonės viską gadina..miestas be žmonių, miestas ryte būna pačiu savimi..

..akimirka.. >