<"..tarp traukinio bėgių      aguona žydėsiu
      ramybėj saugosiu
      kates numuštas.." >

< skrz ggg yĖa! >

<Pradžiai dainos, dabar man pačios pačiausios:

"Take a moment to relax.
Before you do anything rash.

Don't you wanna know me?,
Be a friend of mine.
I'll share some wisdom with you.
Don't you ever get lonely,
From time to time
Don't let the system get you down

Big City life.." - /Mattafix/

"I try to say goodbye and I choke
I try to walk away and I stumble
Though I try to hide it it's clear
My world crumbles when you are not near" - /Macy Gray/

"I feel it in my fingers
I feel it in my toes
The love that's all around me
And so the feeling grows" - /Reg Presley/

O pabaigai kelios mintelės:

/ Jei kažkokia veikla užsiimi ilgą laiką ir ji tau patinka, tai didelė tikimybė patapti tos srities profesionalu. /

/ Galima net paprasčiausius gyvenimo dalykus pateikti kaip kažką nepaprasto ir jie pasidarys nepaprasti. / >

< nesisavinti! >

< IDĖJOS TOBULIEMS NAMAMS:
  - pakabinamas gaubtas krėslas (kaip iš jogurto 'Fantasia'
    reklamos)
  - lova 'be kojų' ir mikštas kilimas
  - židinukas  >

< Aš ūgtelėjau dar porą centimetrų. Labai stipriai jaučiu, kaip tobulėju įvairiais aspektais. Ir dar noriu augti. Nejaugi būsi mažas tarp didelių? ;) >

< Vieną dieną myliu save, kitą - ne. Bet svarbiausia, kad jaučiu, jog gyvenu. >

< KAS JEI NE TU? ;))) >

< "Kartais gyvenimas turi potekstę.

Pastaruoju metu alkstu kažko dvasingo. Knygų, filmų, muzikos, dailės. Toks nesveikas nesveikas badas. Kaip pasiutęs žvėris puolu senus filmus, pelėsiais atsiduodančius vinilus, kurių neturiu kur klausytis, išprotėjusių siaubo filmų garso takelius, parodas, kultūros laidas ir rubrikas "Ar žinai, kad..". Žiūriu ir svajoju. Svajoju ir žiūriu. Matyt, ieškau tos potekstės. Uh, nelaboji."      / J.Stučinskaitė "Ačiū, gyvenu gerai" /

Ir aš noriu būti cituojama. >

< "Ir iš karto išsigando savo neapykantos. Tarė sau: pasaulis priėjo kažkokią ribą, kai peržengs ją, viskas gali virsti beprotybe - žmonės vaikščios gatvėmis su neužmirštuolėmis rankose arba žudys pirmą sutiktąjį. Mažai trūksta, gal vieno lašo, kuris viršys saiką,- pakaks gatvėje vienu automobiliu, vienu praeiviu arba vienu decibelu daugiau. Esama kažkokios kokybinės ribos, kurios nevalia peržengti, tačiau niekas jos nesaugo, gal niekas net nežino, kad tokia yra." - /M. Kundera "Nemirtingumas"/