Zianai gi,kad buna dienu kaip reta(apkaltinsiu menuli ikyriai apsviecianti visa kambari),kai visas pasaulis atrodo bjaurus,o zmones klaikus,kai visos mintys kelia sleikstuli-tik vieninteliai prisiminimai gelbsti nuo virves ant kaklo...tik tada pajunti,kad kazkada buvai laimingas,kazkada juokeisi tik jam veinam skirtu nuosirdziu juoku,zvelgei tik i ji silumos kupinu zvilgsniu,kada brandinai bezode sirdies kalba,kada...kada...kada ta tikroji laime priklause tik nuo jo...gaila,bet sveikas protas kuzda nepasiduoti sirdziai ir liautis gyventi praeitimi,kuri tik dar labiau mane zudo. I mintis braunasi kitas,vynuogem kvepiantis...jis viliojamai kviecia pazinti jo pasauli-ir as pasiduosiu,nes nieko nera amzino...Bet niekas,net gi kitas nesugebes istrinti to,ka jauciu jam.Tik laidas truputi apdildys astrius ilgesio kampus,ir as vel pasijusiu rami...:)Labanaktis.

"Lusna su plastikiniais langais"

Paklauskit kur man neskauda?...

Naktis jau dengia miesta savo skraiste, gal ir tau jau laikas apsikloti kaldra? :)P

Hm...tai truko vos 3s...bet tai paskatino pasisemti jegu visai dienai...va ka gali zvilgsnis!

Humanoidai-"Vel kaip visada"

Man nereikia "uzimtu" penktadieniu!

Aš nenoriu taip žaisti. Aš noriu, kad viskas mano gyvenime butu tikra:tiek meilė, tiek mirtis, tiek džiaugsmas...(tikybos pamoka)

Į tėvą atgimiau ūgiu,
Geismu rimtai galvoti,
Į motiną-būdu smagiu
Ir polinkiu svajoti.
Senelis mėgo gražuoles,-
Tas retkarčiais pabunda,-
Senelė-puošmenas dailias,-
Gyva ir ta pagunda.
Jei elementai tie seni
Giliai įsišakniję,
Tai ar surasite many
Originalią giją?

O kad galėčiau prisiminti iš kur aš šį eiliuką prisimenu...

Lygiai tokios pat spalvos kaip saule, tik zalia :))))