kai valgau paukščių pralestas trešnes, negaliu atsikratyti jausmo, kad tai tas pats, kas bučiuoti kokiam varnėnui snapą...
gal ir nieko tokio, kas nors pamanytų, bet man tai jokio malonumo.geriau nematom numetu žemėn...
nors gaila, saldžios jos, juodos, nors ir prakąstos...
ai, bet šuo eina ir surenka.paskui kartais vemia kauliukais...
irgi nelabai malonus jausmas.
bet man tai nieko, pagalvoju.

mintį užsupo ir užliūliavo...

ar tikėti laimingu sugrįžimu:)???

kartais žmogų nutrenkia žaibas. vadinasi, ne veltui močiutė gąsdindavo...
visai nejuokinga. juk paskui būna tikros laidotuvės

kad ir kaip giliai įdurtum adatą į sofą, ji vis tiek gali išlįsti, kai ant jos atsisėdi...

svarbiausia - nuojauta neapgauna...tai dar esi šio to vertas, mano 666 jausme :)

vakar paklausiau Orakulol: "ar surasiu savo meilę"...
atsakymas: "išjudink kiekvieną akmenį".
aš: "kaip?"
Orakulas: "kantriems dievai padeda"
:)

noriu būti iš naujo...:/

kai būsi 60-ties - nebereikės...:)

bože moj, kaip  noris miego arba pasigert...bet reik pabaigti darbus...