valgiau sriubą. su tokiais makaronais. plaukioja jie. galvoju. kalbasi tarpusavy. gyvena. ir tiki, kad po mirties atsidurs rojuje. praryju vieną. antrą... paskutinį. hm... kur ten jiems tas rojus... galvoju. o mes dabar juk kaip tie makaronai. tik ar sriuboj, ar jau skrandy? ir koks tas mūsų rojus bus... :)

drėgnos žemės kvapu
užmaišo duoną
pasakų močiutė

būsiu. tikrai būsiu... netikit? o man vis tiek. noriu ir būsiu.

jei ateisi  čia, mano broli, mano saldus gyvatine:) jei tik ateisi... pabūk... čia mūsų namai...

šeštadienį... atsivers visų pasaulio kalėjimų vartai. pažadu.

PASKRAIDOM???????????????????

nesveika, bet tikra.....

žiūriu į tą krioklį prie savo vardo... žiūriu vis žiūriu...

aš ir tiek...

va kaip lietuvškai aš moku... sorry:)

va imsiu ir i6moksiu skraidyti... ir viskas. tavo rankos vis tiek nebegydo, tai ko jas dar laikai ant manes... as tik pienu am=inai kvep4siu... ir skraidyt nieko nebei6mokysiu...

turbut visa vasara taip ir kvepes pienu...