išdžiauk liūdesį mūsų
išdžiaugtą liūdesį išlygint beliks
po lygiai
mudviems

tyliausią savo valandą
įkrisiu į išdžiūvusius
savo plaučius

šlapiausią savo valandą
ką nors vis tiek suprasiu
apie rudenį.

žinau, kaip atrodo šalna
akys ir lūpos bąla

labanakt, džo

ir tas balsas man pasakė -
nuo likimo nėr vaistų

2004-07-19 15:02
sako:neišeik.
aš tyliu, šypsausi.
neisiu.
neturiu kur.

sako:būk mano.
aš tyliu, šypteliu...
nebūsiu.
prisibuvau.

sako:tu nuostabi.
aš tyliu, šypsausi.
nenuostabi.
nesusikalbu.

sako:mylėk mane.
aš tyliu, šypteliu.
bijau.
atsisveikinimai graužia.

sako:viskas išsispręs.
susiraukiu.
kiek galima laukt?

sako:žaidi su manim.
aš tyliu, šypsausi.
žaidžiu. tik ne su tavim.
su savim.

sako:viskas bus gerai.
pamirštu šyptelti.
nebus. nebūna.
ne man.

sako:tavo rankos šaltos.
šypsausi kaip išprotėjus.
šaltos. o kaip kitaip
nesu žmogus.

sako:pasiilgau.
šypsausi. šypsausi.
ir aš pasiilgau.
kiek aš visko pasiilgstu.

sako:kas tau šiandien?
šypteliu

abejingumas.
sau.

aš tik tylėsiu kol tamsu
nes kažkas juk tylinčius apsaugo

ir vėl aš Tavo kambary
su Tavo paliktais sparnais
žinok, dabar viskas bus kitaip

ir vėl kalbėsiu ir vėl su savim...

išsiverk ant savo kapo
ir pamiršk, ko čia atėjai

o jau laukiu laukiu. o jau taip apatiškai, kad niekas ir neina. baisu manęs

kvaištelėję kursiokai

kvaištelėjęs mėnulis